2006 m. vasario 14 d. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išplatino 16 Europos nevyriausybinių organizacijų pasirašytą peticiją dėl akcizų mokesčio politikos Europos Sąjungoje. Peticija įteikta atsakingoms ES institucijoms ir nacionalinėms vyriausybėms.
Ši peticija parengta atsižvelgiant į neigiamą aukštų akcizų poveikį naujų ES narių vartotojams, besitęsiančias diskusijas dėl akcizų didinimo ir tolimesnių mokesčių harmonizavimo žingsnių. Šešiolika Europos valstybėse veikiančių nevyriausybinių organizacijų, dirbančių rinkos ekonomikos srityje, pasirašė peticiją, raginančią Europos Sąjungos institucijas ir Europos šalių valstybes nares atsižvelgti į akcizų poveikį naujoms valstybėms narėms ir imtis diskusijos dėl akcizų politikos reformos.
Toliau – peticijos tekstas ir pasirašiusių organizacijų sąrašas.
Peticija
ES valstybių narių vyriausybėms, Europos Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamento nariams
2006 m. vasario 14 d.
Akcizo mokesčiai Europos Sąjungoje (ES) yra iš dalies harmonizuoti – ES nustato minimalią akcizo mokesčio ribą alkoholio, tabako ir energetiniams produktams. Naujosios valstybės narės įsipareigojo pasiekti minimalius mokesčio lygius. Tačiau ši užduotis tampa vis sudėtingesnė naujųjų valstybių vartotojams, verslui ir vyriausybėms.
Mes, pasirašiusieji šią peticiją, konstatuojame, kad dalinio akcizų harmonizavimo nesėkmės atskleidžia įgimtas mokesčių harmonizavimo ydas: visuomenėms yra užkertamas kelias mokėti mažesnius mokesčius, o vyriausybių aparatams – mažėti ir dirbti efektyviau; sumažėja valstybių narių galimybės prisitaikyti prie unikalių socialinių, ekonominių ir geografinių sąlygų; nacionalinės valstybės apsisaugo nuo tarpusavio konkurencijos. Todėl mes raginame imtis diskusijų ES lygiu dėl akcizo mokesčio politikos reformos ir akcizo minimalios ribos panaikinimo.
Augančios kuro kainos ir kontrabanda atskleidė akcizo mokesčio trūkumus. Neprieinama bendros nuomonės, ar akcizo mokestis visgi yra efektyvus ir būtinas internalizuoti neigiamas išorinės vartojimo pasekmes. Akcizo mokestis pats savaime kelia rimtų neigiamų padarinių: vartotojai renkasi pigesnius ir prastesnės kokybės pakaitalus, akcizų administravimas yra brangus, susidarę kainų skirtumai kursto kontrabandą, o dėl akcizų išaugusios kainos skaudžiausiai atsiliepia mažiausias pajamas gaunantiems vartotojams.
Akcizai sudaro net iki 80 proc. vartotojų mokamos kainos, todėl mokestis stipriai iškraipo rinkos teikiamą informaciją apie produkto pasiūlą ir paklausą, ateities perspektyvas ir poreikius prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Minimalios akcizo mokesčio ribos panaikinimas ir akcizų tarifų sumažinimas yra ilgalaikės priemonės, padėsiančios vartotojui lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.
Akcizų harmonizavimas nepasiekia jam keliamų tikslų: žymūs kainų skirtumai valstybėse narėse išlieka, vyną gaminančių ir kitų ES valstybių susikirtimas dėl nulinio akcizo vynui tarifo demonstruoja akcizais siekiamų tikslų sąlygiškumą ir siaurumą; egzistuojantys akcizų tarifų skirtumai valstybėse narėse yra toleruojami kaip neiškraipantys konkurencijos ir vidaus rinkos. Minimalios akcizo mokesčio ribos buvo peržiūrėtos prieš pat paskutinį ES plėtros etapą – jos buvo pritaikytos prie ES-15 valstybių gyventojų gyvenimo ir pajamų lygio, tačiau tokios ribos pasirodė per aukštos Centrinės ir Rytų Europos valstybių gyventojams.
Mes tikime, kad bendrąją Europos rinką kuria ne vienodi mokesčiai, o vidinė konkurencija ir keturios – prekių, paslaugų, darbuotojų ir kapitalo – judėjimo laisvės.
Aukštos akcizinių prekių kainos ir todėl mažėjantis jų įperkamumas skatina kontrabandą į naująsias ES valstybes nares, kurios administruoja ilgiausią ES išorinės sienos dalį su vargingesnėmis kaimynėmis, o tai rimta paskata kontrabandininkams. Kontrabanda tarnauja vartotojams ir iš dalies amortizuoja kainų kilimą, tačiau ji kuria korupcijos židinius muitinėje, policijoje ir kitose valstybės institucijose. „Transparency International“ tyrimai rodo, kad Rytų Europos valstybių sienos apsaugos institucijos yra ypatingai jautrios korupcijai nepaisant ES skiriamų didelių lėšų ir pareigūnų mokymo.
ES-15 valstybių narių, kurių akcizų tarifai gerokai viršija minimalią ribą, vyriausybės turėtų skirti deramą dėmesį didelėms ir svarbioms problemoms, su kuriomis susiduria naujosios ES klubo narės.
Mes raginame ES valstybių narių vyriausybes, Europos Tarybą, Europos Komisiją ir Europos Parlamentą imtis būtinų žingsnių diskusijai dėl akcizų politikos reformos ir paremti minimalios akcizų tarifų ribos panaikinimą kaip pirmąjį jos žingsnį.
Pagarbiai
Alberto Mingard – Istituto Bruno Leoni, Italija, Direktorius
Barbara Kolm-Lamprechter – F.A. v Hayek Institute, Austrija, Generalinis sekretorius
Cecile Philippe – Molinari Institute, Prancūzija, Generalinis direktorius
Chresten Anderson, – Copenhagen Institute, Danija, Direktorius
Hardy Bouillon – Centre for the New Europe, Vokietija, Akademinės patariamosios tarybos pirmininkas
Jan Oravec – F. A. Hayek Foundation, Slovakija, Prezidentas
Jiri Schwarz – Liberální Institut, Čekija, Akademinė patariamoji taryba
Julian Morris, – International Policy Network, Didžioji Britanija, Direktorius
Krassen Stanchev – Institute for Market Economics, Bulgarija, Direktorius
Mattias Bengtsson – Centre for the New Europe, Belgija, Prezidentas
Peter Gonda – Conservative Institute of M.R. Stefanik, Slovakija, Ekonomikos analitikas
Pierre Garello – Institute for Economic Studies, Prancūzija, Direktorius
Sacha Kumaria, – Stockholm Network, Didžioji Britanija, Programų direktorius
Ugnius Trumpa – Lietuvos laisvosios rinkos insitutas, Lietuva, Prezidentas
Veselin Vukotic – Institute for Strategies Studies and Prognoses, Juodkalnija, Prezidentas
Waldemar Ingdahl – The Eudoxa think tank, Švedija, Direktorius
