Lietuvos laisvosios rinkos institutas inicijavo peticiją prieš Europos Komisijos pastangas kurti Bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę ES (BKPMB), kurią 2006 m. balandžio 11 d. pasirašė ir išplatino 30 Europos ekonomikos tyrimų institutai ir asmenų iš senųjų ir naujųjų ES šalių narių.
Šia peticija grupė nevyriausybinių organizacijų reagavo į balandžio 4 d. Europos Komisijos pateiktą ataskaitą apie Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) kūrimo srityje. Grupė dešiniosios pakraipos institutų iš įvairių Europos šalių pasirašė peticiją, raginančią visas ES šalis nares priešintis žalingai mokesčių vienodinimo iniciatyvai, ir įspėjo ES institucijas, kad BKPMB įkūrimas pakirs euro zonos konkurencingumą globalioje ekonomikoje, sukurs didelių prisitaikymo kaštų visoms įmonėms be išimčių ir apskritai nepadės siekti mokesčių harmonizavimui keliamų tikslų.
Peticija įteikta Europos Komisijai, Tarybai, Europos parlamentui bei nacionalinėms vyriausybėms ir atsakingoms valdžios institucijoms.
Žemiau peticijos tekstas ir pasirašiusiųjų sąrašas.
Peticija
prieš Europos Komisijos pastangas įkurti Bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (BKPMB)
2006 m. balandžio 4 d. Europos Komisija pateikė Tarybai, Europos Parlamentui ir Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie Bendrijos Lisabonos programos įgyvendinimą Bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės (BKPMB) kūrimo srityje (Communication to the Council, the European Parliament and the European Economic and Social Committee on Implementing the Community Lisbon Programme on the “Progress to date and next steps towards a Common Consolidated Corporate Tax Base (CCCTB))”. Šia ataskaita siekiama dviejų tikslų – „atsiskaityti apie iki šiol pasiektą pažangą ir atkreipti dėmesį į tas sritis, kuriose reikia tolesnio politinio palaikymo ir kuriose pageidautinas šalių narių patarimas, nesiekiant, kad jos prisiimtų įstatyminius įsipareigojimus“.
Komisija prašo šalių narių politinio palaikymo ir patarimo dėl: šalių narių ir Komisijos tolesnio darbo kuriant BKPMB, bet nepriimant išankstinio ar galutinio įsipareigojimo dėl BKPMB; dėl šalių narių pasirengimo keisti savo mokesčių taisykles; dėl formalaus BKPMB ir atitinkamų tarptautinių apskaitos standartų susiejimo nenustatymo; ir dėl BKPMB kaip alternatyvos įmonėms įvedimo.
Mes, žemiau pasirašiusieji – nepriklausomi Europos ekonominių tyrimų institutai, kuriuos vienija atviros ekonomikos, paremtos laisvai funkcionuojančia rinka Europos Sąjungoje ir visoje Europoje, idealo, esame giliai susirūpinę dėl pastangų siekti mokesčių harmonizavimo ir abejojame BKPMB idėja dėl šių priežasčių:
- BKPMB nepadės pasiekti numatomų tikslų, t.y. užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą, sumažinti administracinę naštą ar didinti mokesčių taisyklių skaidrumą.
- BKPMB pasitarnaus, ir jau tarnauja, kaip pirmas žingsnis vienodos mokesčių politikos Europos Sąjungoje link, o tai pakirstų mokesčių konkurenciją Europos Sąjungos viduje ir susilpnintų regiono konkurencingumą globalioje ekonomikoje.
- BKPMB padarys įmonių pelno mokesčio bazę dar sudėtingesnę ir greičiausiai ją dar labiau nutolins nuo tarptautinių apskaitos standartų. Jei mokesčio bazė būtų neprivaloma, ji padidintų tik standartų skaičių ES viduje.
- BKPMB sukurs didelius prisitaikymo kaštus verslui, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Atsižvelgiant į tai, kad BKPMB nauda yra abejotina, o trūkumai akivaizdūs, mes, pasirašiusieji, raginame Europos visuomenę imtis šių veiksmų:
1. ES valstybes nares – nepalaikyti pelno mokesčio bazės harmonizavimo idėjos ir tolimesnių darbų, kuriant ES valstybių mokestinį kartelį.
2. Harmonizavimą propaguojančias didelių mokesčių valstybes – imtis praktinio harmonizavimo veiksmų – priartinti savąsias mokesčių sistemas prie ekonominį augimą skatinančių konkurencingesnių mokesčių sistemų.
3. Verslo struktūras – atkreipti dėmesį, kad pelno mokesčio bazės harmonizavimas neišspręstų ir netgi nesukurtų prielaidų išspręsti nacionalinių pelno mokesčio trūkumų (kurių netrūksta visose valstybėse – narėse), bet sukurtų naujus administravimo kaštus ir nepalaikyti pelno mokesčio bazės harmonizavimo idėjos. Pasinaudoti proga siūlyti savo valstybių vyriausybėms naikinti nacionalinių mokesčių sistemų ydas. Viešai pareikšti savo poziciją dėl pelno mokesčio bazės harmonizavimo.
Pirmieji pasirašiusieji:
Dr. Remigijus Šimašius – Lietuvos laisvosios rinkos institutas, viceprezidentas, Lietuva
Barbara Kolm-Lamprechter – Hayek Institute, generalinė sekretorė, Austrija
Alberto Mingardi – Istituto Bruno Leoni, direktorius, Italija
Pierre Bessard – Institut Constant de Rebecque, vykdantysis direktorius, Šveicarija
Johnny Munkhammar – Timbro, programų direktorius, Švedija
Matthew Elliott – The TaxPayers’ Alliance, generalinis direktorius, Jungtinė Karalystė
Krassen Stanchev – The Institute for Market Economics, vykdantysis direktorius, Bulgarija
Chresten Anderson – Copenhagen Institute, direktorius, Danija
Peter Gonda – Conservative Institute of M.R. Stefanik, ekonomikos ekspertas, Slovakija
Dr. Tomasz Zylicz – Warsaw University Faculty of Economics, dekanas, Lenkija
Dr. Oliver Knipping – The Institute for Free Enterprise, prezidentas, Vokietija
Neil O’Brien – Open Europe, direktorius, Jungtinė Karalystė
Dr. Detmar Doering – Liberales Institut der Friedrich-Naumann-Stiftung, direktorius, Vokietija
Rahim Taghizadegan – Liberty ideas, prezidentas, Austrija
Cécile Philippe – Institut Economique Molinari, generalinė direktorė, Belgija
Andrzej Sadowski – The Adam Smith Research Centre Warsaw, viceprezidentas, Lenkija
Dr. Andrzej Kondratowicz – R. Kudlinski OLYMPUS University, rektoriaus pavaduotojas, Lenkija
Gorka Echevarría – The Instituto Juan de Mariana, fiskalinės politikos direktorius, Ispanija
Javier Alonso Gutiérrez – Asociación Madrileña de Consumidores y Contribuyentes, prezidentas, Ispanija
Jiri Schwarz jr. – Liberalni institut, Center for Eonomic
Feedom, vadovas, Čekija
Pierre Garello – IES-Europe, direktorius, Prancūzija
Jean-Philippe Delsol – IREF, direktorius, Liuksemburgas
Martin Chren – The F. A. Hayek Foundation Bratislava, direktorius, Slovakia
Vėliau pasirašiusieji:
Waldemar Ingdahl – The Eudoxa think tank, direktorius, Švedija
Christian Watrin – The University of Cologne, ekonomikos profesorius, Vokietija
Miroslav Prokopijevic – Free market center, prezidentas, Serbija
Jean-Thomas Lesueur – Institut Thomas More, atsakingas už tyrimus ir leidybą, Belgija
dr. Richard Durana – Institute of Economic and Social Studies, direktorius, Slovakija
Asmenys:
dr. Steve Pejovich
Ramūnas Garbaravičius
