Įvadas
Darbo santykių reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES) jau keletą metų nedingsta iš darbotvarkės. Vienoks arba kitoks darbo santykių reguliavimas tiesiogiai veikia ekonomikos augimą ir šalies konkurencingumą. Tad suprantama, kodėl sunku surasti visoms valstybėms narėms tinkantį darbo laiko reguliavimą. Labai dažnai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų diskusijose pamirštama, jog kalbama apie individualius, sąmoningus, gebančius apsispręsti darbuotojus.
Šio darbo tikslas – parodyti, jog lankstesnis darbo laiko reguliavimas ne tik daro tiesioginę įtaką šalies ekonomikos augimui, bet ir yra vienas iš efektyviausių būdų išspręsti darbo jėgos trūkumo problemas, mažinti dėl nelegalaus darbo ir atlyginimo augančią šešėlinę ekonomiką.
Pirmiausiai bus apžvelgta, kaip atrodo Lietuva ES ir pasaulio mastu pagal darbo santykių ir darbo laiko reguliavimą. Nors daugumoje pasaulyje atliekamų verslo sąlygų tyrimų Lietuva yra ganėtinai aukštai įvertinta, gali būti, jog nelankstus darbo santykių ir darbo laiko reguliavimas yra tai, kas stabdo ir ekonomikos augimą, ir užsienio investicijas.
Toliau aptariami Lietuvos rinkos poreikiai. Augantis darbo jėgos trūkumas ir kitų valstybių konkurencinis pranašumas neišvengiamai paskatins Lietuvą peržiūrėti šiuo metu esantį darbo santykių reguliavimą. Juolab kad tai padėtų išspręsti rinkos problemas – nelegalų darbą, šešėlinius mokėjimus ir mažėjančias užsienio investicijas.
Galiausiai bus aptarti šiuo metu Europos Komisijoje svarstomi darbo laiko direktyvos pakeitimai ir pateikiama geriausiai Lietuvos poreikius tenkinantis šalies pozicija.