Kokiems tikslams turėtų būti skiriamos valstybės išlaidos? Dauguma ekonomistų be abejonės atsakytų, kad lėšos turėtų būti skiriamos visuomeninėms gėrybėms kurti. Tačiau vis dar nėra visuotinai sutariama, kokios turėtų būti valstybės išlaidos, kad sukurtų optimalų kiekį bendrųjų gėrybių ir kokia turėtų būti konkreti jų įtaka ekonomikai.
Didelių valstybės išlaidų rėmėjai teigia, jog šios išlaidos turi kurti ne tik visuomenines gėrybes, tokias kaip švietimas, viešoji tvarka, sveikatos apsauga, valstybės saugumas, infrastruktūra, kurių laisvoji rinka dėl jos trūkumų, esą, negali sukurti, bet ir užtikrinti socialinę lygybę bei stimuliuoti ekonomikos augimą. Priešingos nuomonės gynėjai teigia, jog didelės valstybės išlaidos kenkia ekonomikos augimui, nes nukreipia išteklius iš produktyvaus sektoriaus į viešąjį, kuris naudoja tuos išteklius neproduktyviai ir iškreipia konkurenciją. Dėl šios priežasties valstybės išlaidos turėtų būti mažinamos ir apsiriboti tik tokiomis sritimis kaip kontraktų įtvirtinimas ir priežiūra, būtinos infrastruktūros plėtojimas ir privačios nuosavybės apsauga. Adamas Smitas dar savo traktate „Tautų turtas“ rašė, kad valstybė turi atlikti 3 pareigas: ginti visuomenę nuo įsiveržimo, ginti kiekvieną visuomenės narį nuo kito nario neteisybės jo atžvilgiu ir užtikrinti tam tikrų institucijų veiklą ir valstybės darbą.
Viešojo sektoriaus išlaidos lyginant su BVP išsivysčiusiose šalyse jau apie dešimtmetį mažėja[1]. Tačiau manoma, jog šalyse, kurioms gresia senstančios visuomenės problema, šis procesas pasisuks priešinga linkme, jeigu radikaliai nesikeis dabartinė pensijų sistema. Globali konkurencija neleidžia valstybėms didinti mokesčių ar valstybės skolos, todėl neišvengiamai reikės gerinti valstybės išlaidų efektyvumą, privatizuoti dalį valstybės funkcijų ir atsisakyti nereikalingų programų.
Valstybės išlaidų klausimas yra labai aktualus ir Lietuvai, nes nuo pat nepriklausomybės atgavimo valstybės išlaidos didėjo ir buvo gerokai didesnės nei pajamos, todėl 2006 m. susidarė net 18,7% nuo BVP siekianti valstybės skola, reikalaujanti didelių aptarnavimo kaštų[2]. Biudžeto deficitas planuojamas ir per ateinančius kelis metus, todėl valstybei gali būti sunku mažinti mokesčius ir spręsti senstančios visuomenės problemas ateityje. Todėl šio darbo tikslas yra apžvelgti užsienio valstybių biudžetų tvarkymo patirtį, dabartinę Lietuvos biudžeto situaciją ir pateikti rekomendacijas.
Šio darbo pirmoje dalyje pristatomas valstybės išlaidų poveikis ekonomikai ir tarptautinė patirtis, susijusi su valstybės išlaidų mažinimu. Antroje dalyje apžvelgiamos bendras nacionalinio biudžeto išlaidų, pajamų, valstybės skolos kitimo tendencijos. Trečioji dalis skirta valstybės tarnautojams. Ketvirtoje dalyje pateikiamas Lietuvos 2006 metų biudžeto sudarymas ir išlaidos. Paskutinėje dalyje apibendrinami darbo rezultatai ir pateikiamos rekomendacijos.
[2] Lietuvos Bankas. http://www.lb.lt/lt/euras/konvergencija.htm
