Toliau pateikiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pozicija ir siūlymai dėl 2005 m. gegužę Seime svarstomų mokesčių įstatymų: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto ir Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projekto. Ši pozicija 2005 m. gegužės 10 d. buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms ir Seimo nariams.
Pristatydama visuomenei mokesčių pakeitimus, Vyriausybė teigia, kad jie skirti mokesčių naštai mažinti. Tačiau Seimui pateikti svarstyti įstatymų projektai tėra skirti neesminiam mokesčių naštos perskirstymui ir (kaip pažymima ir jų aiškinamuosiuose raštuose) valdžios sektoriaus įsipareigojimams vykdyti, o ne mokesčių naštai mažinti.
1. Dėl mokesčių naštos mažinimo
Turint omenyje (1) didėjantį konkurencinį spaudimą Europos ir pasaulio rinkose, (2) beišsenkančius Lietuvos įmonių konkurencinius pranašumus, (3) kitose Europos šalyse vykdomas mokesčių mažinimo reformas, (4) didėjančias galimybes Lietuvos žmonėms išvykti dirbti į kitas šalis ir (5) ekonominės plėtros Lietuvoje lėtėjimo tendencijas, akivaizdu, kad norint padidinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą mokesčius mažinti būtina, juos mažinti reikia ne mažiau nei konkuruojančiose šalyse ir tai reikia daryti dabar.
Mokesčių mažinimas, be įmonių konkurencingumo ir gyventojų gerovės didinimo, turi ir kitų teigiamų pasekmių – reikšmingai sumažinus mokesčius, sumažėja paskatos užsiimti šešėline veikla bei taikyti nelegalias ir legalias mokesčių susimažinimo schemas. Dėl šių priežasčių Lietuva šiandien neretai vadinama ne mažų mokesčių šalimi, bet didelių nesurenkamų mokesčių šalimi. Tačiau mažinant mokesčius taip laipsniškai, kaip numato pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo įstatymo projektas, šio efekto bus menkai tepasiekta.
Reikia pastebėti, kad pagal pateiktus įstatymų projektus mokesčių našta gyventojams sumažėtų (6 proc.) tik daugiau nei po metų, t.y. nuo 2006 m. liepos 1 d. Tuo tarpu iki šių metų liepos 1 d. galiojančio kelių mokesčio analogas – laikinasis verslo mokestis – įsigaliotų jau nuo 2006 m. pradžios. Kadangi Vyriausybė, nenuosekliai pateikusi ir komentavusi mokesčių pertvarkos planus, įnešė labai daug abejonių dėl jos būsimų įsipareigojimų realumo, ir verslas, ir darbuotojai apsispręsdami dėl investicijų būsimus mokesčių sumažinimus vertins labai atsargiai.
2. Dėl mokesčių naštos perskirstymo
Mokesčių naštos perskirstymas tarp darbo ir kapitalo turi įtakos atskiriems mokesčių mokėtojams per trumpą laikotarpį. Ilgalaikėje perspektyvoje, reaguodamos į mokestinius pokyčius rinkoje, keičiasi kainos. Jei gyventojų apmokestinimas mažinamas didinamų verslo mokesčių sąskaita, gyventojai tai pajus kitomis išlaidomis ir sumažėjusiomis galimybėmis: mažiau (nei būtų, papildomai neapmokestinus verslą) darbo vietų, mažesni atlyginimai, didesnės kainos, mažiau paslaugų rinkoje ir pan. Tiesa, šiuos negatyvius pokyčius gyventojai pastebi mažiau nei jų tiesioginį apmokestinimą, tačiau tos pasekmės yra neišvengiamos ir atsispindės bendruose ekonomikos rodikliuose.
3. LLRI pozicija dėl Lietuvoje reikalingos reformos
Dėl reformos tikslų. Mokesčių reforma yra reikalinga, tačiau jos tikslas turi būti mokesčių mažinimas siekiant Lietuvos konkurencingumo, gyventojų pajamų didėjimo bei paskatų ekonominę veiklą vykdyti skaidriai ir legaliai. Tuo tikslu būtina iš esmės mažinti gyventojų pajamų mokestį neįvedant kitų mokesčių.
Dėl Gyventojų pajamų mokesčio. LLRI nuomone, gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra būtina priemonė Lietuvos verslo konkurencingumui išlaikyti ir gyventojų pajamų didėjimui užtikrinti. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 15 proc. leistų Lietuvai lygiuotis į konkurencingiausias regiono valstybes. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas iki 24 proc. nuo 2006 m. leistų Lietuvai bent jau neatsilikti nuo Latvijos ir Estijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į poreikį nustatyti socialinio draudimo įmokų lubas, kurių nebuvimas ypač neigiamai veikia konkurencingiausias ūkio šakas ir labiausiai kvalifikuotus darbuotojus.
Dėl Nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams. LLRI manymu, įvesti nekilnojamojo turto mokestį (NTM) gyventojams nėra reikalo ir būtų žalinga. Bet kuriai paskirčiai naudojamo gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimas būtų ydingas, nes:
· tai dvigubas apmokestinimas, baudžiantis tuos gyventojus, kurie taupo ir investuoja;
· stabdo viduriniosios klasės formavimąsi;
· nesiderina su esama valstybės pozicija skatinant įsigyti nekilnojamąjį turtą iš skolintų lėšų (GPM lengvata būsto palūkanoms);
· NTM iškreipia statybų ir nekilnojamojo turto rinką;
· kyla techninės problemos dėl turto kainos nustatymo;
· „pamirštama“ apie aukštus administravimo kaštus;
· NTM mažintų gyventojų motyvaciją taupyti ir investuoti;
· atsirastų prielaidos korupcijai (pavyzdžiui, nustatant nekilnojamojo turto vertę)
Tik komercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas yra mažesnė blogybė nei viso gyventojų turto, tačiau jis taip pat nėra prasmingas, nes nesunkiai išvengiamas, brangiai administruojamas ir mažai surenkantis pajamų. Šio mokesčio veiksmingumas vienodinant verslo sąlygas bus taip pat labai ribotas, nes nustatyti, kas iš tiesų naudoja turtą komercinei veiklai, nors deklaravęs to nėra, bus brangu ir sudėtinga.
Dėl įmonių apmokestinimo. LLRI manymu, įmonių apmokestinimas apyvartos mokesčiu ne tik griautų pasitikėjimą Vyriausybe ir grėstų įsivėlimu į brangias teisines procedūras, bet ir reikštų didesnę mokesčių naštą ir papildomus nuostolius verslui šiemet dėl iš anksto įmonių suplanuotų pinigų srautų judėjimo, o tai žymiai atsilieptų verslo konkurencingumui ir vartojimo prekių kainoms. Rizika dėl laikinojo verslo mokesčio neatitikimo ES teisei yra labai rimtas papildomas argumentas neįvesti šio mokesčio. Jeigu Lietuvai įvedus šį mokestį jis būtų pripažintas neteisėtu, Lietuvos biudžetas, tikėtina, atsidurtų krizėje. Tokiu atveju tikimybė, kad mokesčių sumažinimo planai bus atidėti ar kitaip „sušvelninti“, taptų itin didelė.
Įmonių apmokestinimas padidintu pelno mokesčio tarifu labai padidintų paskatas vengti šio mokesčio ir panaikintų vieną iš pagrindinių Lietuvos verslo aplinkos konkurencinių pranašumų. Tai būtų vienareikšmis signalas verslui, jog Lietuva nesiekia pritraukti investicijų.
Dėl biudžeto pajamų. LLRI nuomone, gyventojų pajamų mokesčio mažinimo neigiami padariniai biudžetui galėtų būti padengti iš šių šaltinių:
· atsisakyti planų didinti perskirstymo mastus ir apsispręsti mažinti perskirstymą;
· atsisakyti nebūtinų valstybės išlaidų, privatizuoti dalį valstybės funkcijų (sveikatos, švietimo sistemų reforma ypač galėtų užtikrinti didesnį efektyvumą ir paslaugų kokybės gerėjimą nedidinant valstybinio finansavimo);
· naikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas;
· naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas;
· sumažinti iš valstybės biudžeto finansuojamus ikimokestinius atlyginimus taip, kad šie atlyginimai dėl mokesčių didėtų ne visa sumažintų mokesčių apimtimi;
· nukreipti ES paramą ne į naujas sritis (kur ji didina valstybės išlaidas), bet į iki šiol valstybės finansuotas sritis (kur ji mažintų valstybės išlaidas);
· taip pat reikia pažymėti, kad investicijų aplinkos gerėjimas, palankesnės sąlygos veikti ne šešėlyje būtų labai svarbus veiksnys, kuris didintų faktinę gyventojų pajamų mokesčio (ir kitų mokesčių) bazę.
4. Išvados
Jeigu numatoma mokesčių pertvarka siekiama mokesčių naštos perskirstymo nuo darbo ant kapitalo ir lėšų valdžios įsipareigojimams vykdyti, tai būtina turėti omenyje, kad tai nesprendžia Lietuvos ekonomikos konkurencingumo bei šešėlinės ekonomikos problemų. Jeigu visgi siekiama didinti konkurencingumą ir taip sudaryti prielaidas ekonomikai plėtotis ir kurti gerovę, mokesčių naštą reikia mažinti, ją reikia mažinti apčiuopiamai ir neatidėliojant. Mokesčių našta ir gyventojams, ir verslui gali būti mažinama tik mažesnių valdžios įsipareigojimų ir efektyvesnio jų vykdymo sąskaita.
Siūlome:
1) iš esmės pritarti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6, 20, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XP-438 nustatant, kad pajamų mokesčio tarifas mažinamas iki 15 procentų;
2) nepritarti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui XP-437;
3) nepritarti Laikinojo verslo mokesčio įstatymo projektui XP-435;
4) įtvirtinti LLRI siūlomas priemones dėl biudžeto pajamų (lengvatų naikinimas, išlaidų mažinimas, valstybės finansuojamų atlyginimų koregavimas, ES paramos perorientavimas).
