LLRI ekspertai išanalizavo Finansų ministerijos pirmą kartą parengtą pelno nesiekiančių įmonių buhalterinės apskaitos taisyklių projektą ir pateikė savo išvadas. LLRI nuomone, atskiri NVO apskaitą reglamentuojantys standartai yra būtini, tačiau parengtame projekte visiškai neatsižvelgiama į specifinį (kitokį nei įmonių) pelno nesiekiančių juridinių asmenų statusą, tikslus, veiklos formas, todėl toks teisės aktas būtų visiškai netinkamas tvarkant šių juridinių asmenų apskaitą. LLRI nuomone, siekiant projektą pritaikyti pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitai, būtina įvertinti pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos specifiką – visuomenei naudingą veiklą, kaip pagrindinę veiklą. Be to, labai svarbu pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos tvarkoje numatyti ir sąnaudų paskirstymo kriterijus ir būdus tarp visuomenei naudingos ir komercinės veiklos, finansinės atskaitomybės sudėtis, finansinių ataskaitų formų įvairumas turėtų priklausyti nuo veiklos specifikos ir jos apskaitos
Toliau – LLRI argumentai.
Atkreipiame dėmesį, jog remiantis galiojančiais įstatymais patvirtinta tvarka, yra būtina pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitai, tačiau pateiktas projektas, parengtas remiantis verslo apskaitos standartais (juos kopijuojant), nesprendžia esminių apskaitos pelno nesiekiančiuose juridiniuose asmenuose problemų ir netgi sukuria naujas problemas. Pagrindinis dėmesys Taisyklėse yra skirtas komercinės veiklos apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo tvarkai apibūdinti. Nors Taisyklių bendrose nuostatose pabrėžiama, kad jos skirtos pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims, tačiau lieka neaptarta visuomenei naudinga veikla, kuri yra pagrindinė pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla, o iš komercinės veiklos gautas pelnas taipogi naudojamas skirtingai – turi būti skirtas toliau plėtoti visuomenei naudingą veiklą. Būtent dėl šių priežasčių pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims apskritai yra būtinas kitoks apskaitos standartas nei įmonėms. Atkreipiame dėmesį į pagrindines problemas.
1. Neaptarta paramos apskaita
Tvarkant apskaitą pelno nesiekiančiose įmonėse, kuriose pagrindinė veikla yra visuomenei naudinga veikla, vykdoma iš neatlygintinai gautos paramos ar tikslinio finansavimo, iškyla klausimai, kaip apskaityti gautą ar gautiną finansavimą ir paramą. Apskaityti paramą yra būtina, nepriklausant nuo to, kokiu teikimo būdu ji yra ar bus gauta: ilgalaikiu turtu, ar pinigais, ar panaudos teise, ar kitais būdais. Apie atskirą paramos gavimo ir panaudojimo apskaitą kalbama ir Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnyje “Labdaros ir paramos apskaita“. Tuo tarpu sąvokų apibrėžimuose, kuriuos pateikia Taisyklės, nėra net tinkamo paramos apibūdinimo („paramos“ sąvoka visiškai nepagrįstai sutapatinama su „programos“ sąvoka). Paramos apskaita minima tik keliuose Taisyklių punktuose. Akivaizdu, kad Taisyklės nepateikia paramos gavimo bei panaudojimo apskaitos tvarkos. Šioje tvarkoje net nepaminėta Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatyme numatyta pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai metinė ataskaita apie gautą paramą ir jos panaudojimą, apie pačių sutektą paramą ir labdarą.
Pažymėtina, jog paramos davėjų ir paramos gavėjų skaičius metai iš metų didėja, didėja ir paramos apimtys, nesant vieningos paramos gavimo ir panaudojimo apskaitos tvarkos, vėl kils tos pačios problemos auditorių, buhalterių darbe.
2. Prieštaringai ir netinkamai numatytas sąnaudų pripažinimas
Vienas iš svarbiausių momentų šių įmonių apskaitoje yra pajamų ir sąnaudų pripažinimas. Daugiausia ginčų ir nesutarimų kyla, kada reikia spręsti, kokį pajamų ir sąnaudų pripažinimo principą taikyti – pinigų ar kaupimo – apskaitant visuomenei naudingos veiklos pajamas ir sąnaudas. Neišvengta prieštaravimų ir Taisyklių projekte. 80 ir 102 punktuose teigiama, kad pajamos ir sąnaudos apskaitoje pripažįstamos ir registruojamos vadovaujantis kaupimo principu, tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ir išleidimo momentą. Tuo tarpu 98 punkte, kur kalbama apie paramos panaudojimą visuomenei naudingoje veikloje, pajamų ir sąnaudų pripažinimas siejamas su pinigų principu. Atsižvelgiant į visuomenei naudingos veiklos specifiką, jos pajamų bei sąnaudų pripažinime, mūsų nuomone, būtų tikslinga taikyti pinigų principą. Tokiu principu apskaitant visuomenei naudingos veiklos, vykdomos iš paramos ir tikslinio finansavimo, pajamas ir sąnaudas, galima įvertinti paramos teikėjų keliamus reikalavimus, kontroliuoti, ar suteiktos lėšos naudojamas pagal paskirtį ir pan.
Išvada
Parengtas taisyklių projektas visiškai neatsižvelgia į specifinį (kitokį nei įmonių) pelno nesiekiančių juridinių asmenų statusą, tikslus, veiklos formas, todėl būtų visiškai netinkamas tvarkant šių juridinių asmenų apskaitą. Projektą, siekiant jį pritaikyti pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitai, būtina:
1. Įvertinti pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos specifiką – visuomenei naudingą veiklą, kaip pagrindinę veiklą. Apskaitos tvarkoje, mūsų nuomone, tai turėtų atsispindėti per pajamų sąnaudų pripažinimo principą. Visuomenei naudingos veiklos pajamų ir sąnaudų pripažinime siūlytume taikyti pinigų principą. Komercinės veiklos išdavoje gautas pajamas bei joms uždirbti sunaudotas sąnaudas apskaityti kaupimo principu.
2. Labai svarbu pelno nesiekiančių juridinių asmenų apskaitos tvarkoje numatyti ir sąnaudų paskirstymo kriterijus ir būdus tarp visuomenei naudingos ir komercinės veiklos.
3. Pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinės atskaitomybės sudėtis, finansinių ataskaitų formų įvairumas turėtų priklausyti nuo veiklos specifikos ir jos apskaitos. Finansinės ataskaitos turi atspindėti finansinės apskaitos, kuri taikoma pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklai, duomenis, neatliekant papildomų skaičiavimų ir duomenų kaupimo.
