Tęsdamas darbą viešųjų įstaigų reglamentavimo srityje, institutas pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Ūkio ministerijos inicijuojamų Viešųjų įstaigų įstatymo pataisų, kuriomis siekiama suderinti įstatymo nuostatas su naujojo Civilinio kodekso normomis. LLRI siūlo atsisakyti draudimo viešajai įstaigai laiduoti savo darbuotojų prievolių įvykdymą, leisti viešosios įstaigos pelną skirti darbuotojų premijoms, numatyti galimybę viešąją įstaigą reorganizuoti į įmonę ir kt.
Toliau pateikiame pastabas ir pasiūlymus dėl viešųjų įstaigų veiklos reglamentavimo.
Dėl pareigos turėti antspaudą
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama viešosios įstaigos pareiga turėti antspaudą. Atkreipiame dėmesį, kad: 1) antspaudas nebėra privalomas juridinio asmens atributas pagal Civilinį kodeksą; 2) viešosios įstaigos veikloje gali būti nereikalingas; 3) yra vis rečiau naudojamas kaip juridinio asmens atributas Vakarų šalyse.
· Siūlome iš 2 straipsnio 3 dalies išbraukti žodžius „ir savo antspaudą”.
Dėl draudimo viešajai įstaigai laiduoti ar garantuoti kitų asmenų prievolių įvykdymą
Sveikintina, kad Viešųjų įstaigų įstatymo projekte atsisakoma viešųjų įstaigų konkrečių teisių vardinimo ir pereinama prie principo „leidžiama viskas, kas nėra uždrausta”. Tačiau viešųjų įstaigų įstatymo projekte numatyta, kad viešoji įstaiga negali laiduoti ar garantuoti kitų asmenų prievolių įvykdymo. Šis ribojimas yra pagrįstas, tačiau tam tikrais atvejais nebus sąžiningas viešosios įstaigos darbuotojų atžvilgiu. Pavyzdžiui, esant tokiam draudimui, iš viešosios įstaigos darbuotojo atimama galimybė paimti paskolą iš banko, nes viešoji įstaiga negalės už jį laiduoti. Būtų tikslinga leisti viešajai įstaigai garantuoti jų darbuotojų prievolių įvykdymą, nes tai padėtų užtikrinti darbuotojo ir darbdavio tinkamus santykius. Siekiant išvengti darbuotojų piktnaudžiavimo, viešosios įstaigos įstatuose galima numatyti papildomą saugiklį, pavyzdžiui, kad darbuotojo prievolės įvykdymo laidavimas ar garantavimas galimas tik tam tikro viešosios įstaigos organo nutarimu ar pan. Darbuotojo prievolės įvykdymo laidavimo ir garantavimo sąlygų nustatymas turėtų būti paliekamas viešosios įstaigos kompetencijai ir nurodomos jos įstatuose.
· Siūlome leisti viešajai įstaigai laiduoti savo darbuotojų prievolių įvykdymą viešosios įstaigos įstatuose nustatyta tvarka ir atsisakyti Viešųjų įstaigų įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto.
· Siūlome Viešųjų įstaigų įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 17 punktu:
„17) viešosios įstaigos darbuotojų prievolių įvykdymo laidavimo ir garantavimo tvarka”.
Dėl dalininko teisės disponuoti savo dalimi
5 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato dalininko teisę disponuoti savo dalimi, tačiau nėra tiksliai pasakyta, ar jis gali išskaidyti savo dalį ir disponuoti tik dalimi savo dalies.
· Siūlome tiksliai įtvirtinti dalininko teisę disponuoti savo dalimi ir 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžių „dalį” įrašyti „ar dalį savo dalies”.
Dėl visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos delegavimo
Viešųjų įstaigų įstatymo projekte detaliai išvardijama visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija: keičia viešosios įstaigos įstatus, skiria ir atleidžia viešosios įstaigos vadovą ir nustato jam atlyginimą ir kt. Kai kurias savo funkcijas visuotinis dalininkų susirinkimas gali pavesti spręsti kitiems viešosios įstaigos organams – nustatyti paslaugų, darbų bei produkcijos kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles bei priimti nutarimą dėl viešosios įstaigos filialo ir atstovybės steigimo bei jų veiklos nutraukimo. Nėra tikslinga apsiriboti tik dvejomis funkcijomis, kurias vykdyti visuotinis dalininkų susirinkimas gali pavesti kitiems viešosios įstaigos organams. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijos delegavimas turėtų būti ribojamas ne įstatymu, bet paliekamas paties visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatyvai.
· Siūlome numatyti, kad visuotinis dalininkų susirinkimas bet kokias jo kompetencijai priskirtas funkcijas gali pavesti vykdyti kitiems viešosios įstaigos organams. Viešųjų įstaigų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„5. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirti klausimai viešosios įstaigos įstatuose ar visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimu gali būti pavesti spręsti kitiems viešosios įstaigos organams.”
Dėl prievolės sudaryti darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu
9 straipsnio 5 dalis, nustatanti, kad su viešosios įstaigos vadovu sudaroma darbo sutartis, apriboja viešosios įstaigos teisę turėti vadovą, kuris dirba ne pagal darbo sutartį. Viešajai įstaigai kaip ne pelno organizacijai tai yra ypač aktualu, nes: 1) dažnai tiesiog nėra finansinių galimybių mokėti darbo užmokestį; 2) vadovas gali sutikti dirbti ir be darbo užmokesčio – savanoriškais pagrindais.
· Siūlome panaikinti 9 straipsnio 5 dalį.
Dėl teisės kurti nekolegialius viešosios įstaigos organus
9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta viešosios įstaigos teisė steigti įstatyme nenustatytus valdymo ar kitus kolegialius organus. Tačiau nemažai daliai viešųjų įstaigų gali būti poreikis steigti įstatyme nenumatytus nekolegialius valdymo organus (pirmininką, prezidentą ar pan.), o tai įstatymas nepagrįstai draustų.
· Siūlome patikslinti 9 straipsnio 6 dalį, išbraukiant iš jos žodžius „kolegialūs” bei „(taryba, valdyba ir kt.)”.
Dėl atlyginimo už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose valdymo organuose
Viešųjų įstaigų įstatymo projekte numatyta, kad kolegialių viešosios įstaigos organų narių darbas šiuose organuose yra neapmokamas. Kategoriška nuostata, draudžianti gauti bet kokį atlyginimą už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose, slopina asmenų iniciatyvą, norą užsiimti tokia veikla. Vargu ar asmuo sutiks ilgą laiką aukoti savo jėgas bei laiką ir negauti nė menkiausio atlyginimo. Užsienio praktika rodo, kad, įsteigus tam tikrą jurinį asmenį, jo veiklos pradžioje yra asmenų, sutinkančių dirbti savanoriškai. Tačiau po kurio laiko, šiems asmenims atsisakius savanoriškos veiklos, yra itin sunku rasti jiems pamainą, o tai sukelia neigiamų pasekmių pačiam juridiniam asmeniui. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad dažnai darbas valdymo organe gali užimti daug laiko, kainuoti daug pastangų. Veikla viešosios įstaigos organuose dažnai neišvengiamai turi būti skatinama, todėl būtų tikslinga leisti pačiai viešajai įstaigai nuspręsti, ar bus mokamas atlyginimas už veiklą kolegialiuose viešosios įstaigos organuose, ar ne.
· Siūlome atsisakyti Viešųjų įstaigų įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, jog kolegialių viešosios įstaigos organų narių darbas šiose organuose neapmokamas.
Dėl viešosios įstaigos pelno paskirstymo
Viešosios įstaigos įstatymo projekte numatyta, kad viešosios įstaigos pelnas gali būti naudojamas tik viešosios įstaigos įstatuose nustatytiems viešosios įstaigos tikslams siekti. Viešosios įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, viešosios įstaigos organų nariams bei darbuotojų premijoms. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojų premijos savo esme praktiškai nesiskiria nuo darbo užmokesčio, todėl draudimas finansiškai skatinti darbuotojus yra nesuprantamas ir gali būti lengvai apeinamas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad viešosios įstaigos pelno paskirstymas darbuotojų premijoms netrukdo siekti viešosios įstaigos tikslų, o priešingai – lemia efektyvesnį darbą. Viešosios įstaigos paskirčiai užtikrinti pakanka įstatyme numatyto draudimo viešosios įstaigos pelną skirti dalininkams ar kitiems viešosios įstaigos organų nariams.
· Siūlome atsisakyti Viešųjų įstaigų įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo viešosios įstaigos pelną skirti darbuotojų premijoms.
Dėl galimybės viešąją įstaigą reorganizuoti į įmonę
16 straipsnyje, kuriame aprašytas viešųjų įstaigų reorganizavimas, ir toliau nenumatytas viešųjų įstaigų reorganizavimas į įmones. Tai būtų labai naudinga procedūra vykstant sektoriniams pokyčiams ekonominiame Lietuvos gyvenime, o ne pelno principas nebūtų pažeistas, jei po reorganizavimo veiksiančiai įmonei nebūtų galima perduoti turto daugiau nei yra įnešę dalininkai į dalininkų kapitalą (analogiška problema yra išsprendžiama 17 straipsnio 9 dalyje).
· Siūlome 16 straipsnyje numatyti viešosios įstaigos pertvarkymo į įmonę būdą (kartu užtikrinant, kad įmonei nebūtų perduodamos paramos būdu gautas ar per viešosios įstaigos veiklą sukauptas turtas).
