Tęsdamas 1997 m. pradėtą Lietuvos makroekonominių rodiklių tyrimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato septintąją šio tyrimo studiją, kurioje pateikiami 2000 m. ekonominių rodiklių vertinimai bei prognozės 2001 m. Šiame tyrime dalyvavo 52 ekspertai – rinkos dalyviai, kurių vertinimai ir prognozės buvo susisteminti ir išanalizuoti lyginant su prieinamų statistinių šaltinių duomenimis bei pristatyti šioje studijoje.
Pagrindinis LLRI tyrimo tikslas – pateikti ekonominių rodiklių, reikalingų verslui planuoti, vertinimus, grindžiamus rinkos dalyvių (ekspertų) nuomonėmis, suteikti skaitytojams galimybę palyginti šiuos vertinimus su prieinamais oficialiais duomenimis bei kitų šaltinių vertinimais ir pateikti ryškesnių skirtumų interpretacijas. LLRI tyrimas remiasi ekspertų sutarimo paradigma, kuri yra grindžiama racionalių lūkesčių teorija.
Ekspertai vertino ir prognozavo šiuos ekonominius rodiklius: bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, infliaciją, gamintojų kainų indeksą, santykinę mokesčių naštą, lito kursą su JAV doleriu, nedarbo lygį, vidutinį darbo užmokestį, namų ūkių pajamas, namų ūkių investicijas bei taupymą, darbo užmokesčio dalį namų ūkių pajamose, neapskaitytą importą ir eksportą, įmonių pelningumą, nuosavybės grąžą bei investicijas, nominalias paskolų ir indėlių palūkanų normas, VVP pelningumą bei nebankinių paskolų dalį paskolų rinkoje.
Studija yra parašyta lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimą finansavo AB ”Lietuvos Draudimas”, AB ”Linas”, AB “Vilniaus baldų kombinatas”, Norddeutsche Landesbank Girozentrale Vilniaus skyrius.
Pagrindiniai tyrimo rezultatai
Ekspertų vertinimais, Lietuvos ekonomikai 2000 m. buvo persilaužimo iš nuosmukio į ekonominį augimą metai. Nepaisant to, namų ūkių padėtis nepakito ir ryškesnių pagerėjimo tendencijų kol kas nematyti.
Nors praėjusių metų ekonominis augimas pranoko LLRI tyrimo ekspertų lūkesčius, jų manymu, BVP 2000 m. buvo sukurta mažiau, nei teigia oficiali statistika. Ekspertai teigia, kadpraėjusiais metais BVP išaugo 2.2 proc. ir tikisi, kad 2001 m. ekonomikos augimas sieks 3.2 proc. Šių metų BVP augimo prognozės siejamos su augančiu eksportu, įmonių darbo efektyvumo didėjimu, naujų technologijų ir modernių valdymo metodų diegimu bei išplėtota rinkodara.
Mokesčių ir reguliavimų našta, didelis nedarbas, dalies visuomenės skurdas vis dar skatina įmones ir gyventojus dalyvauti šešėlinėse veiklose. Pastebimų pokyčių ekspertai nesitiki ir per artimiausius metus: neapskaitomas importas, ekspertų vertinimais, sudarys 17 proc. bendroje importo apimtyje, eksportas – 11 proc. Šešėlinėje ekonomikoje bus sukurta apie penktadalis BVP.
LLRI tyrimo ekspertų nuomone, infliacija 2000 m. sudarė vidutiniškai 2.3 proc., o 2001 m. turėtų siekti 3.4 proc. Ekspertai ir toliau mano, jog infliacija šalyje yra didesnė, nei nurodo oficialūs šaltiniai. Viena pagrindinių tikėtinų šių metų kainų lygio augimo priežasčių – atsigaunanti ekonomika bei vidaus paklausos augimas. Didėjančios infliacijos lūkesčius 2001 m. taip pat galima sieti su neprognozuojamu infrastruktūros paslaugų kainų kilimu, galimu euro kurso JAV dolerio atžvilgiu išaugimu bei importo brangimu.
LLRI apklausos dalyviai mano, kad šiais metais mokesčių našta turėtų šiek tiek sumažėti ir sudaryti 40.5 proc. nuo BVP. (2000 m. ji sudarė 41.3 proc.)
Ekspertų vertinimu, nedarbo lygis[1] per 2000 m. pirmą pusmetį išaugo iki 14.1 proc. ir iki metų pabaigos išliko nepakitęs. Tikimasi, kad šiais metais nedarbas nebeaugs, tačiau neprognozuojamos ir mažėjimo tendencijos.
Didelė konkurencija prekių ir paslaugų rinkose, mažas įmonių pelningumas, investicijų stoka bei vis dar nemažėjantis nedarbas lėmė tai, kad neto darbo užmokestis, lyginant su 1999 m., nepadidėjo ir metų pabaigoje sudarė 969 Lt/mėn. (nors 2000 m. viduryje vidutinis darbo užmokestis buvo dar mažesnis, žr. grafiką ). Prognozuojama, kad šiemet jis išaugs apie 5 proc.
Ekspertų vertinimais, namų ūkių pajamos per metus išaugo maždaug 10 proc. ir metų pabaigoje buvo 1707 Lt/mėn. vienam namų ūkiui arba 647 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Prognozuojama, kad šis rodiklis šiemet sumažės maždaug 3.6 proc., o didmiesčiuose net 8 proc. Pastebėtina, kad nors namų ūkio pajamoms prognozuojamas sumažėjimas, ekspertai tikisi, kad santaupų ir investicijų lygis po truputį turėtų kilti. Santaupoms ir investicijoms kartu, ekspertų manymu, Lietuvoje skiriama beveik ketvirtadalis namų ūkių pajamų.
Nors LLRI tyrimo respondentų vertinimais, 2000 m. vidutinis įmonių pelningumas toliau mažėjo, ekspertai mano, kad 2000 m. viduryje pelningumas pasiekė žemiausią lygį ir II pusmetyje po truputį pradėjo didėti. 2000 m. gale vidutinis įmonių pelningumas buvo 5.3 proc. ir prognozuojama, kad šiais metais jis sieks 6.3 proc.
Vidutiniai įmonių veiklos rezultatai bei didėjanti nuosavo kapitalo bazė lėmė vis dar mažėjančią įmonių vidutinę nuosavybės grąžą, kuri 2000 m. sudarė 8.6 proc. Tačiau optimistinės ekspertų prognozės dėl įmonių pelningumo atsispindi ir didėjančios nuosavybės grąžos prognozėse.
LLRI tyrimo ekspertų vertinimais, vidutinė įmonių investuojamo pelno dalis 2000 m. padidėjo iki 62 proc. ir šiais metais toliau didės (iki 62.6 proc.).
Kaip ir ankstesniuose tyrimo etapuose, didžioji dauguma ekspertų prognozuoja, kad lito kursas su JAV doleriu iki 2001 m. pabaigos išliks nepakitęs.
Ekspertų vertinimais paskolos ir indėliai tiek litais, tiek JAV doleriais pinga. Tokios tendencijos išliks ir šiais metais. Nors mažėjanti palūkanų marža rodo, kad konkurencija tarp bankų po truputį didėja, nebankiniame sektoriuje vyrauja nuomonė, kad paskolų palūkanos yra vis dar per didelės, lyginant su ūkio subjektų bei gyventojų galimybėmis.
2001 m. ekspertai prognozuoja ir VVP pelningumo mažėjimą. Tačiau prognozuojamas 8.9 proc. 1 m. trukmės VVP pelningumas yra gerokai aukštesnis nei 2001 m. pavasarį rinkoje mokėtos palūkanos.
[1] Neįskaitant kaimo.
