Viešieji pirkimai yra viena iš sričių, kuriose korupciniai santykiai yra paplitę labiausiai. Viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai suteikia plačius įgaliojimus pirkimus vykdančioms organizacijoms bei asmenims, taip sukurdami sąlygas piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Korupciniai santykiai viešųjų pirkimų srityje yra daugiausia sąlygojami neskaidrių viešųjų pirkimo vykdymo būdų, tokių kaip uždaras konkursas, kainų apklausos, pirkimai iš vieno šaltinio. Šių būdų taikymas palieka daug sprendimų priėmimo ir veikimo laisvės viešuosius pirkimus vykdantiems asmenims. Be to, viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojantys įstatymai sudaro daug galimybių organizuoti konkursus bei pirkimus taip, kad pažeidimai būtų sunkiai įrodomi.
Pagrindinės prielaidos korupcijai viešųjų pirkimų srityje
Platūs viešuosius pirkimus vykdančių komisijų įgaliojimai
Viešiems pirkimams organizuoti ir jiems atlikti perkančioji organizacija privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, kuri veikia organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisijos kompetencija yra plati – tik nuo jos sprendimo priklauso, kuris iš pateiktų pasiūlymų bus pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo tiekėju (rangovu) perkančioji organizacija privalės sudaryti tiekimo sutartį. Platūs Komisijos įgaliojimai sudaro sąlygas komisijos nariams piktnaudžiauti užimama padėtimi, priimant vienai ar kitai šaliai palankų sprendimą.
Konkursui pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras komisija atlieka nedalyvaujant pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams). Įstatyme neminima, kad nagrinėjant, vertinant ir lyginant pateiktus pasiūlymus gali dalyvauti kokie nors kiti asmenys, kurie nešališkai galėtų įvertinti galutinio komisijos sprendimo procedūrą. Vadinasi, sprendimas dėl laimėjusio tiekėjo (rangovo) yra išimtinė komisijos kompetencija. Tai neabejotinai leidžia “pakreipti” sprendimo priėmimą vienų ar kitų suinteresuotų asmenų pusėn.
Perkančiosios organizacijos kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams dažnai rengiami orientuojantis į konkretų laimėtoją. Dažnai jie būna pernelyg smulkmeniški. Be to, kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose, kurie tiekėjams pateikiami tik paskelbus pranešimą įstatymo nustatyta tvarka apie rengiamą vykdyti pirkimą. Tačiau yra galimybė keliamus kvalifikacinius reikalavimus iš anksto pranešti suinteresuotiems asmenims.
Atskaitomybės stoka
Įstatymas įpareigoja komisiją pateikti kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą, kurioje turi būti nurodyti pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys, kiekvieno pasiūlymo kaina, pasiūlymų vertinimo ir palyginimo aprašymas, motyvai, dėl kurių pasiūlymas buvo pasirinktas ir kt. Tačiau ši informacija vėliau gali būti pateikiama tik pirkimo procedūroje dalyvavusiems tiekėjams (rangovams), tuo tarpu kiekvienam kitam asmeniui gali būti pateiktas tik perkančios organizacijos pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris ir trumpas pirkimo objekto aprašymas ir pirkimo kaina.
Tokios viešųjų pirkimų reglamentavimo nuostatos neužtikrina viešuosius pirkimus vykdančių organizacijų ir viešųjų pirkimų komisijų atskaitomybės prieš visuomenę, kodėl buvo priimtas vienas ar kitas sprendimas. Be to, įstatymas iš viso draudžia perkančiajai organizacijai ar komisijai atskleisti informaciją, susijusią su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, pažeistų teisėtus šalių interesus arba trukdytų užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Nors ši įstatymo nuostata yra pagrįsta, tuo pačiu ji sudaro sąlygas nuslėpti tam tikrus faktus.
Neskaidrūs viešųjų pirkimų vykdymo būdai
Įstatymas numato penkis viešųjų pirkimų vykdymo būdus: atviras konkursas, uždaras konkursas, pirkimas iš vienintelio šaltinio, kainų apklausa, konkurencinės derybos ir ribotas konkursas.
Atviras konkursas sudaro sąlygas visiems tiekėjams (rangovams) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus. Kiti viešųjų pirkimų būdai vienaip ar kitaip riboja dalyvių konkurse skaičių. Tačiau net ir taikant atvirąjį konkursą dėl aukščiau minėtų plačių viešųjų pirkimų komisijos įgaliojimų bei atskaitomybės visuomenei stokos sudaromos sąlygos priimti vienai ar kitai pusei naudingą sprendimą.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato sąlygas, kada gali būti pasirenkami konkurencinių derybų, pirkimo iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos būdai. Visais kitais atvejais perkama konkurso būdu. Tačiau įstatymas nenumato atvirojo konkurso prioriteto prieš ribotą konkursą, todėl ribotas konkursas gali būti taikomas visais atvejais ir tai neprieštaraus įstatymo nuostatoms.
Ribotas konkursas skelbiamas tuo atveju, kai numatoma daug tiekėjų (rangovų) ir pasiūlymams įvertinti reikės didelių sąnaudų. Visų pirma, riboto konkurso pasirinkimo kriterijus nėra visai tinkamas – lėšų taupymas įvertinant pasiūlymus gali sąlygoti didesnes išlaidas, jei bus pasirinktas ne pats tinkamiausias, t.y. galintis suteikti pigiausias ir kokybiškiausias paslaugas, tiekėjas ar rangovas. Antra, ribotas viešųjų pirkimų konkursas rengiamas dviem etapais. Pirmajame etape tiekėjai (rangovai) kviečiami dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje ir iš pateikusiųjų paraiškas pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus atrenkama ne mažiau kaip 10 tinkamų tiekėjų ar rangovų. Taigi riboto konkurso atveju apsiribojama tik “tinkamais” tiekėjais (rangovais), kuriems leidžiama pateikti pasiūlymus. Tačiau įstatyme nenumatyti “tinkamų” tiekėjų (rangovų) atrankos kriterijai. Įstatyme tiesiog pasakyta, kad tiekėjai (rangovai) atrenkami pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus. Nors minėtus reikalavimus gali atitikti visi išankstinėje atrankoje dalyvaujantys tiekėjai (rangovai), kiekvieno jų teikiamų paslaugų privalumai gali paaiškėti tik pateikus konkrečius pasiūlymus. Taigi riboto konkurso atveju komisijai sudaromos sąlygos piktnaudžiauti atrenkant, kas galės dalyvauti antrajame konkurso etape, o vėliau dar išrenkant konkretų laimėtoją.
Konkurencinės derybos yra pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio ir sutarties sąlygų. Taikant konkurencines derybas, komisija pagal tiekėjų (rangovų) pirminius pasiūlymus atrenka ne mažiau kaip tris tiekėjus (rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato tiekėjų (rangovų) atrankos kriterijų, taip sudarydamas sąlygas subjektyviems sprendimams.
Viešųjų pirkimų įstatymas numato sąlygas, kurioms esant gali būti taikomos konkurencinės derybos. Viena iš šių sąlygų – pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo negalima aiškiai apibūdinti, kad būtų galima vykdyti atvirąjį ar ribotą konkursą. Ši sąlyga yra nepagrįsta, kadangi pirkimo objektas išlieka tas pats, t.y. to paties pobūdžio ir to paties sudėtingumo, nepriklausomai nuo to, koks viešųjų pirkimų būdas bus pasirinktas.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio – pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su vienu tiekėju (rangovu) dėl pasiūlymų turinio, kainos ir sutarties sąlygų. Viešųjų pirkimų įstatymas numato sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas pirkimas iš vienintelio šaltinio, tačiau jų pagrįstumas yra abejotinas. Pavyzdžiui, pirkimas iš vienintelio šaltinio taikomas tuomet, kai prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas. Akivaizdu, kad neleidus visiems subjektams pateikti savo pasiūlymų, nėra galimybių sužinoti, ar prekes, darbus ar paslaugas iš tiesų gali patiekti (atlikti) tik konkretus rangovas.
Taikant kainų apklausą, perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ir paslaugų kainas. Pirkimas kainų apklausos būdu gali būti atliekamas tik esant visoms šioms sąlygoms:
-
perkančiajai organizacijai reikiamų standartinių prekių arba įprastų paslaugų pasiūla rinkoje yra konkurencinė;
-
pirkimo vertė per finansinius metus neviršija 150 tūkst. litų;
-
pirkimo objekto vertinimo kriterijus yra tik kaina.
Pažymėtina, kad pirkimas kainų apklausos būdu gali būti tinkama priemone viešiesiems pirkimams vykdyti ir kitais atvejais, taigi įstatymas nepagrįstai riboja šio pirkimo būdo taikymą.
Pirkimo procedūrų sustabdymas dėl suinteresuotų tiekėjų skundo
Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas (rangovas), kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir pažeidė jo teisėtus interesus, iki komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo, turi teisę pareikšti pretenziją ar skundą perkančiajai organizacijai ar Viešųjų pirkimų tarnybai. Gavus tiekėjo (rangovo) pretenziją ar skundą, perkančioji organizacija turi sustabdyti pirkimo procedūras. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu sustabdžius pirkimo procedūras perkančioji organizacija ar tiekėjas (rangovas) patirtų daug didesnius nuostolius už tuos, kurias galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas. Visų pirma, sprendimo dėl pirkimo procedūros sustabdymo ar nesustabdymo priėmimo kriterijus – kas patirs didesnius nuostolius – nėra tinkamas. Tiekėjas (rangovas), būdamas nukentėjusioji šalis, neturėtų būti atsakingas už tai, kad dėl pirkimo procedūrų sustabdymo nuostolius patirs perkančioji organizacija. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos patiriami nuostoliai bus sąlygoti tik jos pačios kaltės. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija spręsti pirkimo procedūrų sustabdymo klausimą sudaro sąlygas piktnaudžiauti užimama padėtimi.
Išvados ir pasiūlymai
Atsižvelgiant į prielaidų korupcijai viešųjų pirkimų srityje ypatybes galima teigti, kad tradicinės priemonės užtikrinti viešųjų pirkimų sąžiningumą, tokios kaip smulkmeniškas viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimas bei maksimalus informacijos, procedūrų bei rezultatų viešumas, gali tik dalinai išspręsti korupcijos problemą. Kadangi sprendimus vis tiek turės priimti konkretūs asmenys, neįmanoma užtikrinti visiško nešališkumo ir viešumo. Visada išliks galimybės susitarimui bei informacijos nutekėjimui. Lygiai taip pat ne visada priimtinas smulkmeniškų taisyklių nustatymas, nes reglamentavimas turi savo racionalias ribas, o jo neracionalus plėtojimas gali trukdyti sprendimų priėmimui arba sukurti taisyklių brūzgynus, kurie bus naudingi norintiems manipuliuoti įstatymo nuostatomis ir taisyklėmis. Todėl be tinkamo reglamentavimo ir viešumo būtina tiesiog mažinti viešųjų pirkimų skaičių ir mąstą.
