LLRI išanalizavo Ūkio ministerijos parengtas Energetikos įstatymo pataisas ir pritaria ministerijos iniciatyvai suderinti Energetikos įstatymo nuostatas su Elektros energetikos bei Gamtinių dujų įstatymų normomis. Tačiau institutas atkreipia dėmesį, kad kai kurios įstatymo pataisos turi trūkumų. Be to, instituto nuomone, siūlomi pakeitimai neužtikrins veiklos energetikos sektoriuose liberalizavimo bei sąlygų konkurencijai sudarymo, kas yra itin svarbu pereinant prie rinkos santykių ir rengiantis narystei Europos Sąjungoje.
Toliau pateikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Energetikos įstatymo projekto.
Dėl Energetikos įstatyme vartojamų sąvokų
Energetikos įstatymą siūloma papildyti sąvokomis, naudojamomis energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tokiomis kaip „tiekimo saugumas”, „energijos perdavimas”, „energijos skirstymas”, „energijos tiekimas”, „viešuosius interesus atitinkančios paslaugos” ir kt. Pritariame siūlomai pataisai, nes šiuo metu galiojančiame Energetikos įstatyme naudojamos sąvokos neatitinka naujai parengtų teisės aktų sąvokų. Svarbu pažymėti, kad tarp siūlomų į Energetikos įstatymą įtraukti naujų sąvokų nepateikiami rinkos operatoriaus, perdavimo bei skirstymo tinklų operatorių apibrėžimai. Tiek rinkos operatorius, tiek perdavimo ir skirstymo tinklų operatoriai yra atskirų energetikos sektorių subjektai, todėl būtų tikslinga jų sąvokas numatyti bendrame Energetikos įstatyme.
· Siūlome Energetikos įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti rinkos operatoriaus, perdavimo tinklų operatoriaus bei skirstymo tinklų operatoriaus sąvokomis.
Dėl energetikos politikos tikslų
Vienas iš Energetikos įstatymo projekte keliamų energetikos politikos tikslų – ekonomiškai pagrįstos konkurencijos skatinimas. Ši formuluotė leidžia teigti, kad skatinama ne bet kokia konkurencija, bet tik ekonomiškai pagrįsta. Energetikos įstatymo projekte nenurodoma, kaip turėtų būti suprantama ekonomiškai pagrįsta konkurencija, taip pat nenumatytas įvertinimo ar konkurencija yra ekonomiškai pagrįsta, ar ne, mechanizmas ir subjektai. Galima daryti bendrą išvadą, kad konkurencija energetikos veikloje tam tikrais atvejais bus ribojama. Tuo tarpu Europos Sąjungos teisės aktai skatina visapusišką konkurenciją energetikos sektoriuose. Energetikos įstatyme siūlomas įtvirtinti ekonomiškai pagrįstos konkurencijos skatinimas yra neaiškus ir netikslingas. Tik sąlygų visapusiškai konkurencijai sudarymas užtikrins efektyvią veiklą energetikos sektoriuose bei turės teigiamos įtakos vartotojų interesams.
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Energetikos įstatymo projekte nenumatyta vartotojų galimybė laisvai pasirinkti energijos tiekėją. Leidimas laisvai pasirinkti energijos tiekėją yra viena iš esminių energetikos rinkos liberalizavimo bei realios konkurencijos energetikos sektoriuose sudarymo sąlygų.
Energetikos įstatymo projekto straipsnyje, reglamentuojančiame energetikos politikos tikslus, neužsimenama apie privataus kapitalo naudojimą energetikos sektoriuose. Pažymėtina, kad valstybinės įmonės paprastai vadovaujasi ne itin efektyviais veiklos metodais. Be to, energetika yra didelių išlaidų reikalaujanti sritis, todėl būtina stengtis pritraukti privatų kapitalą į visus energetikos sektorius.
· Siūlome Energetikos įstatymo projekte kaip energetikos politikos tikslus numatyti visapusiškos konkurencijos ir privataus kapitalo skatinimą bei sąlygų vartotojams laisvai pasirinkti energijos tiekėją sudarymą.
Siūlome Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą pakeisti, taip pat papildyti tą patį straipsnį nauju 5 punktu ir juos išdėstyti taip:
„4) konkurencijos bei privataus kapitalo pritraukimo skatinimas;
5) sąlygų vartotojams pasirinkti energijos tiekėją sudarymas”.
Dėl institucijų, veikiančių energetikos sektoriuose
Energetikos įstatymo projekte išvardijamos energetikos valdymo institucijos (Vyriausybė, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, savivaldos institucijos) bei detaliai reglamentuojama jų kompetencija. Didelis dėmesys skiriamas Energetikos agentūros, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Energetikos valstybinės inspekcijos funkcijoms. Abejotina, ar pagrįstas detalus minėtų institucijų kompetencijos reglamentavimas Energetikos įstatyme. Šių institucijų funkcijos numatytos jų nuostatuose, specialiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose veiklą atskiruose energetikos sektoriuose, bei kituose teisės aktuose. Nėra tikslinga pakartoti energetikos sektoriuose veikiančių institucijų kompetenciją dar ir Energetikos įstatyme. Detalus funkcijų pakartojimas tik apsunkins Energetikos įstatymo tekstą bei praktinį jo įgyvendinimą.
· Siūlome Energetikos įstatymo projekte apsiriboti tik energetikos institucijų vardijimu ir atsisakyti detalaus jų kompetencijos reglamentavimo, naudojant nuorodas į minėtų institucijų funkcijas išvardijančius specialiuosius teisės aktus.
Siūlome atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių, taip pat 17 straipsnio 6 dalies, 18 straipsnio 4 dalies, detaliai išvardijančių Vyriausybės, Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos, savivaldos institucijų, Energetikos agentūros, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Energetikos valstybinės inspekcijos funkcijas.
Dėl kainų reguliavimo
Pagal Energetikos įstatymo projektą, energetikoje veikia sutartinės ir valstybės reguliuojamos kainos. Kainos reguliuojamos tvirtinant paslaugos ar energijos kainas, nustatant jų viršutines ribas ar reguliavimo tvarką. Pažymėtina, kad bet koks valstybės kišimasis nustatant energijos ar paslaugų kainas varžo realios konkurencijos galimybę. Net ir tais atvejais, kuomet nustatoma viršutinė kainų riba, o ne konkretus tarifas, galimos neigiamos pasekmės energetikos veiklai. Visų pirma, valstybė, gindama vartotojų interesus, gali „persistengti” ir nustatyti itin žemas viršutines kainų ribas, taip priversdama energetikos įmones dirbti nuostolingai. Antra, pastebima tendencija, kad valstybė reguliuoja tam tikrą rinkos dalį užimančių energetikos subjektų teikiamų paslaugų ar energijos kainas. Pavyzdžiui, pagal naujai parengtą Elektros energetikos įstatymą, tiekėjams ir gamintojams, užimantiems daugiau kaip 25% rinkos, nustatomos viršutinės elektros energijos kainų ribos. Tokiu atveju kiti energetikos subjektai tiesiog „pririš” savo teikiamų paslaugų ar energijos kainas prie valstybės reguliuojamų kainų, t.y. nustatys jas vos mažesnes. Esant tokiam reglamentavimui, tam tikrą rinkos dalį užimančių energetikos subjektų teikiamų paslaugų ar energijos kainų reguliavimas reikš visų energetikos subjektų teikiamų paslaugų ar energijos kainų reguliavimą, nebus sudarytos sąlygos konkurencijai ir nebus įgyvendinti siekiami energetikos reformos tikslai. Energetikos subjektai maksimaliai efektyviai dirbs tik tada, kai bus atsisakyta bet kokio valstybės kišimosi į jų vykdomą veiklą ir sudarytos sąlygos konkuruoti.
Stambiųjų energetikos subjektų paslaugų ar kainų reguliavimas paprastai grindžiamas tuo, jog subjektai, užimantys didesnę rinkos dalį, nustatys monopolines kainas. Tačiau tokio piktnaudžiavimo galima išvengti taikant konkurencijos įstatymą, kuris draudžia naudotis dominuojančia padėtimi ir nustatyti monopolines kainas. Minimalus valstybės įsikišimas reguliuojant kainas įmanomas vieninteliu atveju – kada yra tik vienas atitinkamos paslaugos teikėjas.
· Siūlome apriboti Energetikos įstatymo projekte numatyto valstybinio kainų reguliavimo galimybę ir numatyti, kad energetikoje veikia sutartinės kainos, išskyrus atvejus, kuomet yra tik vienas paslaugos teikėjas.
Siūlome Energetikos įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„1. Energetikoje veikia sutartinės kainos, išskyrus atvejus, kuomet yra tik vienas atitinkamos paslaugos teikėjas”.
Dėl energetikos įmonių investicijų
Pagal Energetikos įstatymo projektą, energetikos įmonės, vykdančios licencijuojamą veiklą ir statančios, plečiančios, modernizuojančios gamybos, perdavimo, skirstymo energetikos objektus, turi derinti numatomas investicijas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tuo atveju, kai energetikos įmonių investicijos nėra suderinamos su Komisija, jos negali būti pripažintos valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Argumentai dėl valstybinio kainų reguliavimo nepagrįstumo ir netikslingumo numatyti dalyje „Dėl kainų reguliavimo”. Be to, energetikos gamybos, perdavimo, skirstymo objektų statymas, plėtimas, modernizavimas turėtų būti skatinamas, atsisakant bet kokių ribojimų investicijoms į šias sritis. Dalyje „Dėl energetikos politikos tikslų” aptarėme privataus kapitalo pritraukimo į energetikos sektorių privalumus. Energetikos įstatymo projekte numatytas energetikos įmonių įpareigojimas derinti numatomas investicijas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra visiškai nereikalingas, nes apsunkina veiklą energetikos sektoriuose.
· Siūlome atsisakyti Energetikos įstatymo projekte numatyto įpareigojimo energetikos įmonėms, vykdančioms licencijuojamą veiklą ir statančioms, plečiančioms, modernizuojančioms gamybos, perdavimo, skirstymo energetikos objektus, numatomas investicijas derinti su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Siūlome atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies.
Dėl projektų finansavimo
Pagal Energetikos įstatymo projektą, energetikos įmonės finansuoja ir dalyvauja rengiant reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir kitus techninius klausimus. Negalima versti energetikos įmones privalomai finansuoti minėtų projektų, metodikų, taisyklių rengimą. Daugelis šių nuostatų ne tik kad neskatina, bet priešingai – varžo įmonių veiklą energetikos sektoriuose, o įmonės dar ir įpareigojamos materialiai remti jų rengimą.
· Siūlome atsisakyti nuostatos, įpareigojančios energetikos įmones finansuoti reguliuojamų kainų nustatymo metodikų, energetikos objektų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikų, energijos perdavimo, skirstymo, tiekimo taisyklių, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos ir kitus techninius klausimus, rengimą.
Siūlome atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 12 straipsnio 9 dalies.
Dėl licencijų ir leidimų
Energetikos įstatymo projektas numato, kad tam tikrai energetikos veiklai gali būti nustatomos licencijos ar leidimai. Licencijuojamos veiklos nustatomos energetikos sektorių ir kituose įstatymuose, tuo tarpu sąrašą veiklų, kurioms reikalingas leidimas, nustato Vyriausybė. Pirmiausia, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad ir licencijos, ir leidimai yra veiklos ribojimo priemonės, kurios turėtų būti vertinamos kaip sinonimai. Elektros energetikos įstatymo projekte, taip pat kai kuriuose specialiuose energetikos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Elektros energetikos įstatyme, leidimams ir licencijoms suteikiamos skirtingos prasmės. Toks skirtingas licencijų ir leidimų vertinimas dažnai naudojamas kaip priemonė apeiti Europos Sąjungos reikalavimus. Štai Europos Sąjungos direktyva 92/96 skirta reglamentuoti veiklą elektros energetikos sektoriuje, numato leidimų sistemą elektros energijos gamybai bei tiesioginių elektros energijos linijų tiesimui ir visiškai neužsimena apie licencijas elektros energetikos sektoriuje. Tuo tarpu Lietuvos elektros energetikos įstatyme, be leidimų elektros energijos gamybai bei tiesioginėms elektros energijos linijoms, papildomai licencijuojamos elektros energijos perdavimo, skirstymo ir kitos veiklos. Lietuvos civiliniai įstatymai pateikia tik licencijos sąvoką ir neapibrėžia, kas yra leidimas. Tokia įstatymų spraga sudaro sąlygas leidimus bei licencijas interpretuoti skirtingai.
Nesant Energetikos įstatyme numatytų bendrų leidimų ir licencijų išdavimo pagrindų, specialiuose įstatymuose dažnai nepagrįstai išplečiamas licencijuojamų veiklų bei veiklų, kuriomis verstis yra reikalingas leidimas, sąrašas. Taip ribojamas naujų subjektų patekimas į energetikos rinką ir varžoma konkurencija. Be to, kompetencijos nustatyti sąrašą veiklų, kurioms reikalingas leidimas, suteikimas Vyriausybei sudaro sąlygas bet kada tokį sąrašą papildyti naujomis, leidimų reikalaujančiomis veiklomis net nepriėmus įstatymo. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Energetikos įstatymo projekte visiškai neužsimenama apie atsisakymo išduoti leidimus ar licencijas pagrindus, taip sudarant sąlygas pasireikšti subjektyviai leidimus ar licencijas išduodančių subjektų valiai. Tikslinga Energetikos įstatyme nustatyti, kad licencijavimas ir leidimų išdavimas negali būti naudojamas kaip priemonė apriboti rinkos dalyvių skaičių. Kiekvienam besikreipiančiajam subjektui, atitinkančiam iš anksto paskelbtus reikalavimus, licencija ar leidimas turi būti išduodami. Nei licencijos, nei leidimo sąlygos negali būti siejamos su veiklos tikslingumu arba licencijos ar leidimo prašančio subjekto statusu. Tiek licencija, tiek leidimas išduodami neterminuotam laikui, o jų galiojimo sustabdymas ar panaikinimas galimas tik tais atvejais, kuomet pažeidžiama licencijos ar leidimo išdavimo tvarka.
· Siūlome Energetikos įstatymo projekte numatyti bendrus licencijavimo bei leidimų išdavimo pagrindus, jų galiojimo terminus, sustabdymo bei panaikinimo sąlygas.
Siūlome Energetikos įstatymo projektą papildyti nauja 3 ir 4 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„3. Licencijų ir leidimų išdavimas negali būti naudojamas kaip priemonė apriboti rinkos dalyvių skaičių. Kiekvienam besikreipiančiam subjektui, atitinkančiam iš anksto paskelbtus reikalavimus, licencija ar leidimas turi būti išduodamas. Licencijos išdavimo sąlygos negali būti siejamos su veiklos tikslingumu bei licencijos ar leidimo prašančio subjekto statusu.
4. Licencija ir leidimas išduodami neterminuotam laikui. Licencijos ar leidimo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas galimas tik tada, jei pažeidžiama licencijos ar leidimo išdavimo tvarka”.
