Siekdamas išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai mano apie korupciją, jos priežastis ir priemones jai mažinti, Lietuvos laisvosios rinkos institutas inicijavo gyventojų apklausą, kurios rezultatus pristatė spaudos konferencijoje „Žmones į korupciją stumia valdžia” 2001 m. spalio 25 d.
Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija Spinter 2001 metų birželio mėnesį. Apklausos metodas – standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą klausimyną.
Tyrimo metodika
Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 98 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausoje dalyvavo nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų.
Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Bendras respondentų skaičius pasiskirsto proporcingai gyventojų skaičiui vietovėse.
Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotose tikimybinės atrankos metodas. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 65 metų šalies gyventojų nuomonę.
Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz. Jeigu gavome, kad 32,9% gyventojų žino korupcijos atvejų, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 30,0 ir 35,8 proc.
Tyrimo rezultatų apibendrinimas
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų korupciją vertina kaip itin paplitusį reiškinį mūsų visuomenėje. Jų nuomone, galima išskirti dvi esmines korupcijos įsigalėjimo priežastis:
1. Valdininkų atsakomybė ir atskaitomybė „neatsveria” didelių valdininkų galių.
2. Teisėtvarkos struktūros yra nepajėgios (ar nenori) kovoti su korupcijos faktais, o šį nepajėgumą (nenorą) bent iš dalies lemia teisinės bazės silpnumas.
Gyventojai mano, kad šios abi priežastys – didelės galios ir nebaudžiamumas – sudaro pareigūnams prielaidas reikalauti iš interesantų nelegaliai mokėti už savo tiesioginių funkcijų vykdymą (arba nevykdymą), todėl dauguma tyrimo dalyvių efektyviausiomis kovos su korupcija priemonėmis laiko galių mažinimą, atsakomybės ir atskaitomybės didinimą, įstatymų spragų, sudarančių prielaidas korupcijai, šalinimą.
Nemaža dalis šalies gyventojų korupcijos mažinimą sieja su valstybės represinėmis struktūromis. Tokį požiūrį patvirtina tai, kad šalies gyventojai nurodė bausmių griežtinimą kaip efektyvią prevencinę priemonę, o atsakomybę už šį reiškinį priskyrė teisėsaugos institucijų vadovams.
Galima pastebėti nuomonių skirtumus tarp „teoretikų” – teoriškai mąstančiųjų apie korupcijos kilmę ir paplitimą bei „praktikų” – realiai bent kartą davusiųjų kyšį. Tyrimo dalyvių išsakytas nuostatas, jog korupcija labiausiai paplitusi tarp aukščiausių pareigūnų, iš dalies galima priskirti teoriniam lygmeniui – praktiškai kyšį davę respondentai dažniau teigė korupciją paplitus tarp žemesnio lygio pareigūnų.
Svarbu akcentuoti, kad vertindami korupcijos kilmę ir paplitimą apklausos dalyviai kaltę dažniausiai priskiria ne kyšio davėjui ar gavėjui, bet aplinkai. Pavyzdžiui, didžioji dauguma respondentų nurodė kyšio davimą esant visuomenei priimtiną reiškinį, kurį praktikuoja visi „normalūs” žmonės. Atsakomybę už korupciją šalies gyventojai dažniausiai linkę priskirti politikams, valstybės vadovams (kad sudaro prielaidas, toleruoja korupciją) bei teisėsaugos institucijų vadovams (kad su ja nekovoja), tuo tarpu tiesioginę kiekvieno pareigūno atsakomybę įvertina tik kas dešimtas tyrimo dalyvis. Iš vienos pusės, tokią pozicija galima vertinti palankiai: apklaustieji mano, kad reikia kovoti su reiškinio priežastimis, o ne pasekmėmis. Iš kitos pusės, tyrimo dalyviai demonstruoja pakankamą toleranciją korumpuotiems pareigūnams.
