Pozicija. DėlJuridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisų projekto

LLRI siūlomas vienas investicijų neapmokestinimo modelis

Siekdamas išsaugoti ir patobulinti investicijų neapmokestinimo tvarką, LLRI parengė ir pateikė Seimo nariams galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą (bei atitinkamų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo straipsnių pataisų projektą).
Teikiamų siūlymų esmė – vietoje dviejų ne visiškai tobulų investicijų minusavimo būdų (žr. lentelę 1 apačioje)  nustatyti vieną investicijoms skirtų lėšų neapmokestinimo modelį, kuriuo galėtų naudotis ir pradedančios, ir įsitvirtinusios įmonės, ir iš nuosavų, ir iš skolintų lėšų.
Pagal instituto siūlomą projektą:
·  Investicija apskaičiuojama kaip ilgalaikio materialaus turto, kompiuterių programų įsigijimas (pasistatymas), remontas, kurio vertė viršija 50 procentų turto vertės, rekonstravimas, nebaigta statyba per metus.
·  Investicijos finansavimo šaltinis – nuosavos ir skolintos lėšos.
·  Investicija laikomas visas materialus ilgalaikis turtas.
·  Skaičiuojama amortizacija.
·  Jei dėl investicijos susidaro nuostolis, jis keliamas į kitus mokestinius metus. Tai reiškia kad minusavimas taikomas visai investicijai.
·  Investicija iš dalies arba visai neapmokestinama.
Toliau pateikiame minėtų įstatymų pataisų projektus su aiškinamuoju raštu.

 
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 4, 7 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Šio įstatymo projekto tikslas – nustatyti taisykles, leidžiančias neapmokestinti įmonių investicijų iš skolintų ir nuosavų lėšų.
Galiojantis pelno mokesčio įstatymas nustato du investicijų minusavimo būdus: nulinį tarifą apmokestinamojo pelno daliai, lygiai investicijoms, ir pagreitintą amortizaciją. Įmonė pasirinkusi vieną būdą negali jo pakeisti. Abu būdai turi ir pliusų, ir minusų (pridedama palyginamoji lentelė), o tai neleidžia įmonėms iki galo pasinaudoti investicijų neapmokestinimo privalumais. Taikant pirmąjį būdą, investicijomis neleidžiama pripažinti įsigijimų iš skolintų lėšų, taikant antrąjį būdą, neleidžiama atskaityti amortizacijos, o tai lemia, kad investicijos bus apmokestintos ateities laikotarpiais, tuomet, kai jos uždirbinės pajamas.
Siūlomas projektas nustato vieną investicijos neapmokestinimo būdą, kuris leistų išvengti esamų investicijų neapmokestinimo apribojimų ar taikymo problemų. Pagal siūlomą redakciją, investicija būtų laikomas kompiuterių programų ir ilgalaikio materialaus turto įsigijimas, pasistatymas bei remontas, kurio vertė viršija 50 procentų turto įsigijimo vertės, per metus iš nuosavų bei skolintų lėšų. Kompiuterių programų susikūrimas, kaip ir pagal galiojančią tvarką, nebūtų laikomas investicija. Kadangi ilgalaikis turtas savo vertę perkelia dalimis per ilgesnį nei mokesčio laikotarpį, siekiant išvengti apmokestinimo pelno mokesčiu ateityje, numatoma ilgalaikiam turtui skaičiuoti amortizaciją. Taip pat, siekiant išvengti investicijų apmokestinimo ateities laikotarpiais, kaip ir pagal galiojančią tvarką, dėl investicijų susidariusi nuostolį leidžiama kelti 5 mokestinius laikotarpius į priekį.
Priėmus siūlomas pataisas būtų sukurtos palankios ir visiškai vienodos investavimo sąlygos visoms įmonėms, būtų panaikinti dabar galiojantys vieno ir kito būdo trūkumai. Investicijų neapmokestinimas yra naudingas įmonėms, nes leidžia padidinti jų konkurencingumą, atnaujinti technologijas, diegti naujus produktus, padeda išsaugoti darbo vietas. Valstybiniu mastu investicijų neapmokestinimas skatina eksporto augimą, didina valstybės makroekonominį stabilumą. Biudžeto pajamų sumažėjimas nebūtų reikšmingas, nes įmonės, besinaudodamos iki šiol galiojančia tvarka jau galėjo iš dalies patenkinti investicijų poreikį. Šiuo metu jau yra skaičiuojama investicijų grąža, kuri lemia pajamas į biudžetą. Siūloma tvarka labiausiai pasitarnautų pradedančiam, smulkiam ir vidutiniam verslui bei plyno lauko investicijoms.
Kartu teikiamos susijusios su šiuo įstatymo projektu Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo pataisos.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Papildomų lėšų šiam projektui įgyvendinti nereikės.
 
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS JURIDINIŲ ASMENŲ PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 4, 7 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2001 m.                       d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr. 16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682, Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813; 1996, Nr. 35-862, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746; 1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977; 1999, Nr.33-948, Nr. 57-1833, Nr. 64-2072, Nr. 98-2912, Nr. 113-3291; 2000, Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr. 56-1979; 62-2235)
1 straipsnis. 4 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Iš bendrųjų pajamų atskaičius 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas lėšas, nustatomas bendrasis apmokestinamasis pelnas. Šis bendrasis apmokestinamasis pelnas mažinamas 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis bei išmokomis iš pelno, apmokestintomis fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Atskaičius šias sumas, nustatomas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio skaičiuojamas pelno mokestis.”
 
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Išbraukti 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeisti likusių dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Mokesčio tarifai:
1) juridinių asmenų ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 24 procentų tarifą;
2) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų (išskyrus užsienio juridinius asmenis ir kitas organizacijas, nurodytus šios dalies 4 punkte) iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių) gautos pajamos, neatimant jokių sąnaudų, jei šis įstatymas nenustato ko kita, už suteiktas rinkotyros, konsultavimo, tarpininkavimo, projektavimo-konstravimo, darbo organizavimo, valdymo, koordinavimo paslaugas, už turto nuomą, už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamojo turto registre registruojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat palūkanos, išskyrus palūkanas už paskolas, kurias suteikė užsienio valstybių bankai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudarytą ir patvirtintą sąrašą tarptautinės finansinės institucijos (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, užsienio valstybių fondai ir valstybinės finansinės institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), ir palūkanas už Lietuvos Respublikos juridinių asmenų obligacijas ir už Lietuvos Respublikos Vyriausybės, savivaldybių bei tarptautinių finansinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, vertybinius popierius, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą; autorinis atlyginimas, atlyginimas už perduotas ar autorinėje licencinėje sutartyje suteiktas autorių teises ir gretutines teises, taip pat už perduotas ar licencinėje sutartyje suteiktas teises naudotis išradimo patentu, pramoniniu dizainu, puslaidininkio gaminio topografija, prekių ir paslaugų ženklu, firmos vardu, slapta formule ar metodu, frančize, nuostolių ir materialinės žalos atlyginimas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą arba kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą – taikant 10 procentų tarifą;
3) užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų, įregistruotų lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse arba zonose, pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, įskaitant individualias (personalines) įmones ir ūkines bendrijas, ir užsienio juridinių asmenų arba kitų organizacijų nuolatinių buveinių Lietuvos Respublikoje (išskyrus tuos atvejus, kai išmokos mokamos užsienio juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms iš jų nuolatinių buveinių), apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 15 procentų tarifą.”
 
3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
21 straipsnis. Šiame įstatyme investicijai skirtos lėšos yra kompiuterių programų bei ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas, pasistatymas, remontas, kurio vertė viršija 50 procentų šio turto įsigijimo vertės, rekonstravimas arba nebaigta statyba iš juridinio asmens nuosavų arba skolintų lėšų. Kompiuterių programų susikūrimas nelaikomas kompiuterių programų įsigijimu. Apskaičiuojant bendrąjį apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų pajamų atskaitoma visa šio turto įsigijimo vertė (gauto išperkamosios nuomos būdu – faktiškai apmokėta šio turto dalis). Parduodant ilgalaikį materialųjį turtą arba kompiuterių programas, jei šio turto įsigijimo vertė buvo iš karto atskaityta iš bendrųjų pajamų, apmokestinamos visos gautos realizavimo pajamos neatimant šio turto likutinės vertės. Jeigu šis ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos perduodami panaudos būdu arba investuojami į kitą juridinį asmenį, nerealizacinės apmokestinamosios pajamos didinamos šio turto įsigijimo verte.”
 
4 straipsnis. Įstatymo galiojimas

Įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002-ųjų ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną.
 
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS FIZINIŲ ASMENŲ PAJAMŲ MOKESČIO LAIKINOJO ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2001 m.                       d. Nr.
Vilnius
 
1 straipsnis. 24 straipsnio 2 dalies pakeitimas.
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Kitų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Lėšos, skirtos investicijai, atimamos iš bendrųjų pajamų Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 bei 21 straipsnių nustatyta tvarka.”
 
2 straipsnis. Įstatymo galiojimas.
Šis įstatymas taikomas, apskaičiuojant 2002 ir vėlesnių metų apmokestinamąsias pajamas.
 
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Lentelė 1. Dviejų investicijos minusavimo būdų palyginimas

Pirmasis investicijos minusavimo būdas (nulinis tarifas apmokestinamam pelnui, panaudotam investicijoms)

Antrasis investicijos minusavimo būdas (pagreitinta amortizacija)
Investicija apskaičiuojama kaip ilgalaikio materialaus turto (nebaigtos statybos), kompiuterių programų, remonto, viršijančio 50 procentų turto vertės, rekonstrukcijos metų pabaigoje ir metų pradžioje skirtumas
Investicija apskaičiuojama kaip kompiuterių programų, ilgalaikio materialaus turto įsigijimas (pasistatymas), remontas, kurio vertė viršija 50 procentų turto vertės, rekonstravimas, nebaigta statyba per metus
Investicijos finansavimo šaltinis – tik nuosavos lėšos
Investicijos finansavimo šaltinis – nuosavos ir skolintos lėšos
Investicija laikomas visas materialus ilgalaikis turtas
Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, išskyrus įmones, kurių pagrindinė veikla – transporto paslaugos
Investicija laikoma tik dalis nematerialaus ilgalaikio turto (tik kompiuterių programos, išskyrus pačių sukurtas)
Investicija laikoma tik dalis nematerialaus ilgalaikio turto (tik kompiuterių programos, išskyrus pačių sukurtas)
Skaičiuojama amortizacija
Neskaičiuojama amortizacija
Pardavus turtą, visos gautos pajamos apmokestinamos
Pardavus turtą, visos gautos pajamos apmokestinamos
Perduodant panaudos būdu arba investuojant turtą, nerealizacinės pajamos didinamos turto įsigijimo verte
Perduodant panaudos būdu ar investuojant turtą, nerealizacinės pajamos didinamos turto įsigijimo verte
Jei investicijos suma didesnė nei apmokestinamasis pelnas, nulinis tarifas kitiems metams nenukeliamas. Tai reiškia, kad minusavimas taikomas ne visai investicijai, o tik jos daliai, neviršijančiai apmokestinamojo pelno
Jei dėl investicijos susidaro nuostolis, jis keliamas į kitus mokestinius metus. Tai reiškia kad pagreitinta amortizacija taikoma visai investicijai
Investicija iš dalies arba visai neapmokestinama
Mokestis atidedamas ateičiai (pagreitinta amortizacija)