Juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas už 2000 metų veiklos rezultatus bus sumažintas nuo 29 ik 24 procentų, tačiau lieka neišspręstos įsisenėjusios apmokestinamo pelno apskaičiavimo problemos. Dėl jų yra apsunkinama įmonių veikla ir planavimas, ypač susijęs su ilgalaikėm investicijom. Pelno mokesčio administravimas laikomas vienu iš pagrindinių Lietuvos investicijų įvaizdžio blogėjimo veiksnių. Mokesčių inspekcijos leidžia prieštaringus ir įmonių veiklą žlugdančius aiškinamuosius raštus. Laikinų finansinių problemų patyrusios įmonės – partneriams neįvykdžius įsipareigojimų – dėl mokesčių apskaičiavimo taisyklių yra stumiamos į bankrotą. Atsižvelgiant į visa tai, būtina skubiai priimti įstatymo pataisas, kurios užtikrintų normalias įmonių veiklos ir apmokestinimo sąlygas 2000 metais, lemtingas Lietuvos ekonomikai. Kadangi pataisomis būtų atsisakoma nepagrįstų ir įmonių veiklą žlugdančių taisyklių, turinčių įtakos visų finansinių metų rezultatams, tikslinga numatyti, kad jos įsigaliotų nuo 2000 metų sausio 1 d.
Toliau pateikiamas aktualiausių ir didžiausią poveikį Lietuvos ekonomikai turinčių problemų sąvadą kartu su pasiūlymais, kaip jas reikėtų spręsti.
Ši medžiaga pateikta LR Vyriausybei ir LR Ūkio ministerijai.
|
Problema
|
Sprendimas
|
|
1. Apmokestinamos negautos pajamos. Kaupimo būdu vedant apskaitą, pajamos pripažįstamos uždirbtomis ir apmokestinamos, kuomet išrašomos sąskaitos už atliktus darbus (parduotą produkciją). Jei pirkėjas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, įmonė ne tik negali nurašyti patirtų nuostolių, bet dar ir privalo sumokėti pelno mokestį nuo negautų pajamų.
|
Pripažinti beviltiškas skolas mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Beviltiška skola laikyti per 6 mėnesius neapmokėtas sąskaitas, nepriklausomai nuo to, kur yra registruotas skolininkas (mažai, į eksportą orientuotai ekonomikai didžiausios įtakos turi ir turės užsienio partneriai). Sąskaitas apmokėjus, gautas sumas įskaityti į apmokestinamas pajamas. Piktnaudžiavimų baimė neturėtų sustabdyti šio sprendimo, nes norintys sumažinti apmokestinamą pelną ir šiandien turi daug galimybių tai daryti, tačiau su realiom (neapmokėjimo) problemom susidūrusios įmonės neturi legalių galimybių problemoms išspręsti.
|
|
2. Investicijos sąvoka nepagrįstai susiaurinta iki ilgalaikio materialaus turto. Nematerialaus turto (pavyzdžiui, programinės įrangos) reikšmė įmonių konkurencingumui sparčiai auga. Vadinasi, konkurencingumo augimas neatsiejamas nuo nematerialaus turto lyginamojo svorio investicijose didėjimo. Dabartinis įstatymų palankumas materialaus turto investicijoms gali sąlygoti nepažangių investicinių sprendimų ekonomikoje plitimą.
|
Išplėsti investicijos sąvoką, ją papildant ilgalaikiu nematerialiu turtu.
|
|
3. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas, nors tai ir yra ilgalaikis materialus turtas, būtinas įmonės veiklai analogiškai kitam turtui. Kontroliuoti lėšų naudojimą lengviesiems automobiliams turėtų įmonių savininkai, o ne mokesčių taisyklės.
|
Panaikinti nepagrįstą ribojimą pripažinti investicija lengvuosius automobilius.
|
4. Investicija nelaikomas ilgalaikio turto įsigijimas iš skolintų lėšų. Mokesčių taisyklės turėtų būti neutralios lėšų, naudojamų investicijoms, šaltinių atžvilgiu. Įmonė turi spręsti apie nuosavų ir skolintų lėšų naudojimą priklausomai nuo galimybių ir jų santykinės naudos, bet ne priklausomai nuo mokesčių taisyklių. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad verslą pradedančios įmonės, neturinčios nuosavų lėšų, taigi ir pasirinkimo galimybių, yra diskriminuojamos, nes plėtra iš kreditų dėl mokesčių taisyklių joms tampa daug brangesnė.
Komerciniai bankai negali naudoti pirmojo investicijos atskaitymo būdo, nes banko skolintomis ir investicijoms panaudotomis lėšomis nepagrįstai laikomi visi indėliai. |
Investicija laikyti viso ilgalaikio turto įsigijimą iš savų ir skolintų lėšų.
|
|
5. Dėl įstatymo nuostatų neaiškumo dviprasmiškai traktuojamas remontas, viršijantis 50 procentų turto vertės. Aiškinamaisiais raštais keičiama įstatymo nustatyta investicijų pripažinimo logika. Taip sudaromos nevienodos mokestinės sąlygos investuojant į naują turtą ir remontuojant seną (taisyklės turėtų būti vienodos).
|
Vienareikšmiškai nustatyti, kad remontas, viršijantis 50 procentų turto vertės yra laikomas investicija.
|
|
6.Nustatomi grynojo pelno paskirstymo apribojimai. Taikant pirmąjį investicijos atėmimo būdą, visų investicijų dydžio sumą reikalaujama paskirti į nepaskirstytinuosius rezervus.
|
Panaikinti grynojo pelno skirstymo apribojimus.
|
|
7. Iš apmokestinamo pelno leidžiama minusuoti tik dalį (50 procentų) realių reprezentacijos sąnaudų, taip apmokestinama dalis sąnaudų, sukuriamos motyvacijos fiktyvioms reprezentacijos išlaidoms.
|
Panaikinti reprezentacijos sąnaudų pripažinimo ribojimą 50 procentų nuo faktinių išlaidų ir palikti tik vieną apribojimą – apyvartos procentu.
|
