Analizė. Dėl statistinių ataskaitų

Pagal galiojančią tvarką, įmonės LR Statistikos departamentui privalo teikti begalę statistinių ataskaitų. Šios ataskaitos yra labai detalizuotos, reikalauja pateikti duomenis, kuriems įmonės turi atlikti papildomus skaičiavimus ir stebėjimus. Taip ypač apsunkinamas įmonių darbas, tuo tarpu pačių duomenų teisingumas labai abejotinas. Be to, tai tik parodo, kad Statistikos departamentas neatlieka jam įstatymu priskiriamų funkcijų imtis priemonių, kurios sumažintų respondentų patiriamas sąnaudas.
Tęsdamas savo iniciatyvą dėl verslo dereguliavimo, LLRI atliko kai kurių statistinių ataskaitų analizę ir siūlo supaprastinti jų tvarką: įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą padaryti metine (dabar – ketvirtinė); investicijų ataskaitos datą pratęsti ir panaikinti investicijų skirstymą pagal ekonomines veiklos rūšis; prekybos ataskaitoje panaikinti apyvartos skirstymą pagal prekių grupes, kilmę bei pirkėjo tipą; kuro eksporto ir importo ataskaitoje panaikinti pajamų ir išlaidų skaidymą pagal kuro rūšis. Taip būtų palengvinta įmonių statistikos teikimo našta, mažinamos duomenų rinkimo sąnaudos.
Toliau pateikiamos pastabos ir pasiūlymai dėl statistinių ataskaitų tobulinimo, kurios buvo pristatytos Statistikos departamentui 2000 m. kovo 21 d.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko kai kurių statistinių ataskaitų analizę ir dar kartą nori atkreipti Statistikos departamento dėmesį į tai, kad ataskaitose reikalaujama ir tokių duomenų, kurių įmonės pateikti negali. Siekdami, kad būtų realiai vykdoma Statistikos įstatymo 5 straipsnio 5 punkto nuostata dėl priemonių, skirtų respondentų patiriamoms sąnaudoms, susijusių su statistikos teikimu, įgyvendinimo, LLRI siūlo Statistikos departamentui atsisakyti rinkti tuos duomenis, kurių įmonės negali pateikti neatlikdamos papildomų skaičiavimų ar stebėjimų.
Toliau pateikiami pasiūlymai dėl konkrečių ataskaitų supaprastinimo bei bendro pobūdžio pastabos.
Pasiūlymai dėl konkrečių statistinių ataskaitų
1. F 01 Įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaita
Norėdama užpildyti šią ataskaitą, įmonė turi sudaryti ketvirtinę finansinę atskaitomybę, įskaitant ir balansą. Tuo tarpu tiek pagal juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą, tiek pagal buhalterinės apskaitos įstatymą, reikalinga tik metinė finansinė atskaitomybė. Taigi, nei mokestiniais, nei finansiniais tikslais ketvirtinė atskaitomybė nėra reikalinga. Šios ataskaitos rengimas tiktai statistiniais tikslais yra neprasmingas ir labai brangus darbas.
Siūlymas: įmonės pagrindinių finansinių rodiklių ataskaitą padaryti metine.
2. KS – 02 Investicijų ataskaita
Šios ataskaitos pristatymo data – 7 diena pasibaigus ketvirčiui. Tuo tarpu sąskaitos už gautas paslaugas iš kitų ūkio subjektų ateina iki 10 dienos ketvirčiui pasibaigus.
Siūlymas: ataskaitos pristatymo datą nukelti iki 15 dienos ketvirčiui pasibaigus.
Šioje ataskaitoje reikalaujama nurodyti investicijas pagal ekonominės veiklos rūšis. Toks suskirstymas praktiškai retai kada įmanomas, todėl gaunami duomenys negali būti tikslūs.
Siūlymas: ataskaitoje naikinti III. dalį, t.y., investicijų skirstymą pagal ekonomines veiklos rūšis.
3. PR – 07 Prekybos įmonių ataskaita
Ataskaitoje reikalaujama nurodyti parduotas prekes: 1) pagal prekių grupes, 2) pagal prekių kilmę, 3) pagal pirkėjo tipą. Nė viena iš šių informacijos rūšių pardavėjui nėra reikalinga. Norint tokią informaciją turėti, reikėtų fiksuoti visus duomenis apie kiekvieną prekę, kas yra labai brangu ir neturi nieko bendro su įmonės veikla. Informacija apie pirkėjo tipą apskritai pardavėjui yra nepriimtina – juk pirkėjas mokėdamas pinigus neprivalo pateikti asmens dokumento ar kitaip prisistatyti. Taigi, tokių duomenų surinkimas praktiškai yra neįmanomas. Tai reiškia, kad Statistikos departamentui pateikiami įmonių duomenys negali būti tikslūs.
Siūlymas: ataskaitoje panaikinti apyvartos skirstymą pagal prekių grupes, kilmę bei pirkėjo tipą.
4. ENERGIJA – 08 Kuro eksporto ir importo ataskaita
Ataskaitoje reikalaujama nurodyti kuro kaloringumą. Tokius duomenis turi ne visos įmonės, užsiimančios kuro importu bei eksportu. Statistikos departamento rašte Laisvosios rinkos institutui (99.09.17) teigiama, kad šią ataskaitą pildo įmonės, kurios turi dokumentus apie kuro kaloringumą. Ar tai reiškia, kad tos, kurios neturi, gali nepildyti?
Šioje ataskaitoje taip pat reikalaujama išskaidyti įmonės išlaidas ir pajamas pagal kiekvieną kuro rūšį. Įmonės savo reikmėms to nedaro, daryti tai vien statistiniais tikslais yra per brangu.
Siūlymas: Kuro eksporto ir importo ataskaitoje panaikinti grafą „Kuro kaloringumas” bei pajamų ir išlaidų skaidymą pagal kuro rūšis.
Bendros pastabos
1. Ataskaitų pristatymo datos turi būti nustatytos tokios, kad įmonės jau būtų gavusios dokumentus, reikalingus tos ataskaitos pildymui.
2. Įmonės turi pateikti tik pagrindinius (originalius) duomenis apie savo veiklą, o išvestinių dydžių skaičiavimais turi užsiimti Statistikos departamentas. (t.y. neturi likti eilučių „1+10”, „viso” ir pan.). Nes: (1) tai ne įmonių darbas, (2) – skaičiuojant decentralizuotai didėja klaidų tikimybė.
3. Įmonės nežino ir negali reikalauti specifinės informacijos (tos kuri neatsispindi sutartyse, sąskaitose ir kituose prekybai reikalinguose dokumentuose) apie savo klientus, todėl negali klasifikuoti savo veiklos pagal kliento tipą.
4. Kai kurios statistinės ataskaitos reikalauja duomenų, kokių savo reikmėms įmonė nefiksuoja dėl to kad nėra tam poreikio ir /arba tai daryti labai brangu, t.y. – tokių duomenų rinkimas neatsiperka. Tai, kad šiuos duomenis įmonės privalo teikti Statistikos departamentui, yra tiesioginis ir akivaizdus respondentų patiriamų sąnaudų didinimas.
LLRI tikisi, kad Statistikos departamentas atsižvelgs į aukščiau išdėstytus pasiūlymus ir inicijuos statistinių ataskaitų pataisas, kurios palengvins įmonėms statistikos teikimo naštą, nepriklausomai nuo aplinkybių, dėl kurių vieni ar kiti rodikliai į šias ataskaitas buvo įtraukti.