Realybė tokia – gyvename nuo vieno ekonomikos nuosmukio iki kito, o nuolatinis kainų augimas tapo natūralia būsena. Todėl ieškome ko nors stabilaus, ko nors tokio, kas būtų patikimas ekonomikos ramstis. Svarstydami, ar juo gali būti euras, nepamirškime, kad pastaruosius dvidešimt metų tvirtą ekonomikos pamatą mums padėjo išlaikyti stabilus litas.
Lygiai prieš 20 metų Lietuvoje įsigaliojusi valiutų valdyba ne tik užtikrino mums patikimą litą, bet ir yra puikus pavyzdys, kaip turėtų vykti ekonominės politikos reformos. Ji atitinka visus sėkmingos reformos bruožus.
Pirma, reforma buvo nepaprastai drąsi. Ji nesiekė jokio kompromiso. Tikslas buvo įvesti ir užtikrinti stabilius pinigus. Kai daugelis palaiko klasikinio centrinio banko funkcijas, įtikinti visuomenę, o ypač valdžios atstovus, griežtai apriboti centrinio banko galias, atriboti pinigus nuo politikos ir automatizuoti pinigų kūrimą buvo ir drąsu, ir sudėtinga. Šiandien atrodo neįtikėtina, kad pavyko įrodyti, jog ilgalaikiai ir stabilūs pinigai gali kilti iš atsisakymo juos kontroliuoti. Ir visgi – tai įvyko!
Antra, valiutų valdybos idėja yra neįtikėtinai paprasta. Ją įgyvendinantis Lito patikimumo įstatymas siekia du puslapius, nors galėtų būti ir dar trumpesnis. Valiutų valdybos idėją galima išaiškinti ir vienu sakiniu: lito patikimumą užtikrina šimtaprocentiniai rezervai, Lietuvos bankas į apyvartą negali išleisti eurais nepadengtų litų. Taigi, kad įvyktų reikalingas teigiamas pokytis, nebūtina sudėtinga schema, reikia apčiuopti esmę ir turėti vieną gerą ir drąsų pasiūlymą.
Trečia, pati idėja iš esmės yra labai išmintinga. Pinigai kaip valdžios produktas yra visai kitoks nei privatus produktas. Įprastai ekonomikoje prekėms ir paslaugoms tiekti reikia ekonominės laisvės, galimybės laisvai veikti. Tačiau, kad pinigai (valdžios išimtinių teisių produktas) būtų kokybiški ir garantuotų žmonių laisvę, pinigų leidyba aiškiomis taisyklėmis ir atsakomybe turi būti apribota. Juk istorija rodo, kad pinigų nacionalizavimas ir galimybė juos spausdinti visuomet buvo susijusi su neatsakingais valdžios sprendimais.
Ketvirta, valiutų valdybos reforma buvo nutaikyta į tai, kas svariausia. Pinigai suteikia galimybę skaičiuoti. Ne tik turtą, bet ir tai, kas daug svarbiau – ekonominį naudingumą. Tik pinigai leidžia pasverti pajamas ir sąnaudas, vertinti pelną, kuris yra teisingų ir klaidingų ekonomikos sprendimų kelrodis. Todėl, jei pinigai nustoja veikti, sustoja ir ekonomika. Pinigų stabilumas yra būtina šalies ekonomikos stabilumo ir augimo prielaida. Ištekliai yra riboti ne tik privačiame sektoriuje, bet ir siekiant ekonominių reformų. Todėl tos viešosios reformos ir sprendimai, į kuriuos investuojame, turi būti esminiai.
Valiutų valdyba yra pavyzdinės ekonominės reformos Lietuvoje etalonas. Tokių esminių, sklandžiai įgyvendintų, ilgalaikę naudą teikiančių reformų neturime labai daug, o reformuotinų sričių tikrai netrūksta. Šiandiena yra puiki diena prisiminti, kaip svarbu yra geros idėjos ir kaip naudinga, kai jos virsta kūnu.
