|
Eil.Nr.
|
Problema/Tikslas
|
Siūlomi sprendimo būdai/veiksmai
|
|
BENDRŲ BIUROKRATIZMĄ MAŽINANČIŲ IR RIBOJANČIŲ TAISYKLIŲ ĮTVIRTINIMAS
|
|
|
|
1.
|
Privatūs subjektai dažnai baudžiami už seniai padarytus pažeidimus.
|
Nustatyti, kad senaties terminas bet kokiai administracinei sankcijai yra ne daugiau kaip 2 metai.
|
|
2.
|
Didžioji dalis administracinių baudų už prasižengimus ūkinėje veikloje yra labai didelės, jos skiriamos pernelyg greitai ir lengvai. Paprastai tai ne tik nepadeda pagerinti padėties, susidariusios dėl pažeidimų o netgi ją pablogina, dėl ko finansiškai ir kitaip nukenčia vartotojai, partneriai, valstybės biudžetas.
|
Administracinės baudos už prasižengimus ūkinėje veikloje gali būti numatytos tik išskirtiniais atvejais, kitais atvejais naudojamos poveikio priemonės – informacijos pateikimas vartotojams ir t.t.
Už pirmą kartą nustatytą pažeidimą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tyčinis, baudžiama tik įspėjimu, nustatant realistišką neatitikimų ištaisymo terminą.
Administracinė bauda už padarytą pažeidimą negali būti skiriama, kai tai sukliudytų atlyginti žalą, patirtą dėl neteisėtų veiksmų.
Didesnes nei 1000 lt. baudas nustato tik teismas.Veiklos apribojimus dėl pažeidimų, kurie neturi padarinių dabartinei įmonės veiklai, vartotojams ir aplinkai, ir kuriems senaties terminas dar nesuėjęs, nustato tik teismas.
|
|
3.
|
Valdžios institucijos dažnai nustato netikslingas biurokratines procedūras, didina „popierizmą”, užkrauna kontrolės naštą ūkio subjektams.
|
Valdžios institucijos privalo sudaryti sąlygas patogiai gauti informaciją, susijusią su reikalavimų vykdymu, informacija turi būti paskelbta ir laisvai prieinama www. Nustatyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijoms draudžiama:
- reikalauti fiziškai ateiti į instituciją,
- – kaip privalomą naudoti formą (blanką, anketą ir t.t.), nepaskelbtą „Valstybės žiniose” ar laisvai ir nemokamai neprieinamo www svetainėje,
- reikalauti, kad būtų pildomas tik pačios institucijos spausdintas blankas.Informaciją valdžios institucijoms galima pateikti elektroniniu pavidalu bei paštu.
|
|
KITOS PRIEMONĖS
|
|
|
|
1.
|
Privalomi važtaraščiai sukuria biurokratizuotą prekių judėjimo ir atsiskaitymų kontrolės tvarką, kuri primeta papildomus kaštus verslininkams, komplikuoja prekių judėjimą, dubliuoja egzistuojančius kontrolės mechanizmus, išplečia kontroliuojančių institucijų funkcijas ir padidina verslo riziką.
|
Panaikinti privalomus važtaraščius(pakeisti 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Kelių transporto Kodeksą Nr.I-1628 ir panaikinti Finansų ministerijos 1997 m. spalio 24 d. įsakymą Nr.164 „Dėl važtaraščių blankų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo”).
|
|
2.
|
Jeigu įmonė registruojama Ūkio ministerijoje, tai remiantis įmonių įstatymo 20 straipsniu, ji turi prieš tai gauti leidimą iš savivaldybės komercinei-ūkinei veiklai vykdyti. Šiuo formalumu dubliuojamas kitų institucijų darbas; skirtingos savivaldybės taiko skirtingas leidimų išdavimo procedūras.
|
Parengti pataisas Įmonių įstatymo 20 straipsniui panaikinti.
|
|
3.
|
Įmonė per 5 dienas nuo jos įregistravimo turi papildomai užsiregistruoti kaip mokesčių mokėtoja VMI ir Sodroje. Išsiregistruojant taip pat reikalaujamos pažymos iš šių institucijų.
|
1. Panaikinti papildomo registravimo reikalavimus ir užtikrinti, kad Įmonių rejestras, VMI ir Sodra konsoliduotų savo duomenų bazes arba pačios keistųsi informacija.
2. Panaikinti reikalavimą išregistruojant organizaciją reikalauti pažymos apie atsiskaitymą su Valstybine mokesčių inspekcija, Sodra bei Muitinės departamentu.
|
|
4.
|
Priimant asmenį į darbą ir jį atleidžiant darbdavys privalo per 3 dienas informuoti apie tai Sodrą. Ši informacija dubliuoja tą, kuri pateikiama Sodrai reguliariomis ataskaitomis.
|
Panaikinti darbdavio prievolę per 3 dienas pranešti apie asmens priėmimą į darbą arba atleidimą. Konsoliduoti visos informacijos teikimą į reguliarias ataskaitas.
|
|
5.
|
Privačios gydymo įstaigos negali laisvai nustatyti savo paslaugų kainų, jeigu pasirašo sutartį su Ligonių kasomis. Nepasirašius sutarčių, diskriminuojami klientai, kurie už gydymą moka du kartus, be to, jiems neišrašomi receptai kompensuojamiems vaistams, gydytojai negali siųsti pacientų į kitas gydymo įstaigas.
|
Pakeisti teisės aktus taip, kad privačios gydymo įstaigos galėtų laisvai nustatyti savo paslaugų kainas, o Ligonių kasa kompensuotų jas pagal patvirtintus įkainius nepriklausomai nuo to, kokią kainą taiko gydymo įstaiga. Automatizuoti Ligonių kasos santykius su gydymo įstaigomis, užkertant kelią jų diskriminavimui priklausomai nuo nuosavybės formos ar lygio (atsisakyti sutarčių pasirašymo ir siekiant sudaryti sąlygas pacientams realiai pasirinkti gydytoją, laikyti įstaigų licencijavimą pakankamu pagrindu pacientams priimti ir jų lėšoms iš Ligonių kasų gauti. Vienareikšmiai nustatyti, kad kompensuojamus vaistus gali skirti bei siuntimus į kitas gydymo įstaigas išrašyti ir privačių gydymo įstaigų specialistai.
|
|
6.
|
Lietuvoje neišauginama ilgo pluošto linų, būtinų plataus asortimento tekstilės įmonių gaminiams; kokybės poreikių netenkina ir kito linų pluošto charakteristikos. Importuojamam linų pluoštui taikomi muitai, o kvotos bemuitiniam įvežimui išduodamos pavėluotai ir biurokratizuotai, jų suteikimas nesuderintas su kontraktų (ypač ilgalaikių pasirašymu). Dėl to didėja gaminių kaštai, mažėja konkurencingumas, sutrinka gamybos ritmas, prarandami kontraktai.
|
Panaikinti importo muitus linų pluoštui – KN kodas 53.01 (bent jau ilgo pluošto žaliavai).
|
|
7.
|
Strateginio naudojimo ir dvigubos paskirties prekių importui, tranzitui ir eksportui licencijos išduodamos vienkartiniam sandėriui, tai labai sutrikdo įmonių, kurių versle naudojamos tokios prekės darbą. Tarptautiniai įsipareigojimai nereikalauja iš Lietuvos tokios griežtos kontrolės, leisdami nustyti kontrolės formas, priimtinas kiekvienai šaliai. ES rekomenduoja išduoti globalines licencijas veiklai su tokiomis prekėmis (šių licencijų nereikia atnaujinti).
|
Pakeisti teisės aktus taip, kad:
- strateginių ir dvigubos paskirties prekių importo, tranzito ir eksporto licencijos būtų išduodamos neribotam laikui;
- terminą licencijai išduoti sutrumpinti iki 15 dienų;
- peržiūrėti strateginių ir dvigubos paskirties prekių sąrašą ir pašalinti iš jo prekes, kurios pagal savo paskirtį ten netinka;
- panaikinti prieštaravimus tarp Įmonių įstatymo nuostatų ir strateginių bei dvigubos paskirties preikių importo, tranzito ir eksporto tvarkos;
- nenustatinėti licencijomis ar teisės aktais tokių sąlygų, kurios smulkmeniškai riboja ir trikdo normalią ūkinę veiklą (pvz., konkrečios transporto priemonės, konkretaus muitinės punkto įtraukimas ir t.t.)
|
|
8.
|
Administracinis žemės paskirties nustatymas varžo žemės rinkos plėtrą, stabdo investicijas, žemės ūkio restuktūrizavimą, alternatyvių verslų atsiradimą ir užimtumą kaime.
|
Panaikinti administracinį žemės paskirties nustatymą, paliekant apribojimus tik rekreacinio pobūdžio žemėms.
|
|
9.
|
Firmų vardų sudarymas labai biurokratizuotas, apsunkintas nepagrįstais draudimais:neleidžiama laisvai naudoti Lietuvos vardo, skaimenų, nelietuviškų raidžių ir pavadinimų.
|
Panaikinti nepagrįstus apribojimus firmų vardų sudarymo taisyklėse.
|
|
10.
|
Valstybės ir savivaldybių įsiskolinimai ūkio subjektams destabilizavo finansinius santykius rinkoje, pakirto prievolių vykdymo kultūrą ir pasitikėjimą valstybe, varo įmones į bankrotą ir verčia masiškai atleidinėti darbuotojus. Nepateisinama tai, kad ūkio subjektai, turintys valstybės ir savivaldybių įsiskolinimų turi mokėti delspinigius už nesumokėtus mokesčius ir kitus neįvykdytus įsipareigojimus valstybei.
|
Patvirtinti tvarką. kuria ūkio subjektams būtų leidžiama įvykdyti užskaitą su biudžetu, valstybės ir savivaldos institucijomis už skolas, susidariusias iki 2000 m. rugsėjo 1 d.
|
