Įvadas
Lietuvos autoverslininkų asociacija susirūpinusi negerėjančiomis sąlygomis automobilių verslui Lietuvoje, kreipėsi į Lietuvos laisvosios rinkos institutą, siūlydama atlikti automobilių verslo aplinkos tyrimus, ir, remiantis jų rezultatais, pateikti išvadas ir pasiūlymus dėl šios verslo rūšies sąlygų gerinimo.
LLRI ekspertai ir Lietuvos autoverslininkų asociacija nagrinėjo dabar galiojančias muitinės procedūras, prekių ženklinimą, kelių mokesčio principus ir taikymo tvarką ir pateikė siūlymus dėl šių sričių reglamentavimo tobulinimo. Taip pat pateikti pasiūlymai dėl akcizais apmokestinamų prabangių lengvųjų automobilių, dėl investicijos sąvokos, skaičiuojant pelno mokestį, pakeitimų, pripažįstant automobilį investicija, dėl kelių mokesčio esmės pakeitimo, siūlant, kad kelių mokestis būtų ne įmonių apyvartos mokestis, bet transporto priemonių savininkų mokestis.
Tam, kad būtų sutvarkyta prekių muitinės įvertinimo sistema Instituto ekspertai ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos nariai be kita ko siūlo panaikinti bet kokią galimybę netaikyti sandorio metodo nustatant prekės muitinę vertę, kai pateikiami rašytiniai dokumentai, rodantys sandorio kainą. Deklaruota sandorio vertė iš tikro turi tapti pagrindine, importuotojams nesibijant, kad ji gali būti bet kada užginčyta.
LLRI bei Lietuvos autoverslininkų asociacija priėjo išvados, kad akcizo prabangiems automobiliams taikymas yra netikslingas. Netgi ES kritikuoja Lietuvą už vėlavimą panaikinti akcizus prekėms, kurioms jis netaikomas ES šalyse. Ekologiniai argumentai ypač stipriai byloja prieš akcizo taikymą naujiems automobiliams. Atsižvelgiant į tai, būtina panaikinti akcizą prabangiems lengviesiems automobiliams. Kompromisiniu variantu galėtų būti iš esmės pakeista apmokestinimo tvarka.
LLRI ir Lietuvos autoverslininkų asociacijos bendra nuomone Kelių mokestis savo esme turėtų būti tvarkomas kaip funkcinis mokestis. Jį turėtų mokėti valstybinių kelių naudotojai už valstybės jiems teikiamą paslaugą – kelius. Gautos lėšos turėtų būti skiriamos kelių priežiūrai, eksploatacijai, remontui, naujų kelių tiesimui. Toks mokestis sumažintų neefektyvų lėšų perskirstymą, naudojimąsi valstybės turtu priartintų prie mokesčio už šią paslaugą.
Dabartiniu laikotarpiu LLRI ir Lietuvos autoverslininkų asociacija siūlo taikyti kompromisinį sprendimą ir kelių fondą formuoti iš dviejų pagrindinių šaltinių: metinio transporto priemonių registracijos mokesčio ir pajamų iš akcizo degalams dalies. Kelių – metinį transporto priemonės registravimo – mokestį turėtų mokėti transporto priemonių savininkai. Mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo transporto priemonės svorio.
LLRI ir Lietuvos autoverslininkų asociacija taip pat siūlo pakeisti Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos priimtas Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo taisykles, atsisakant nuostatos, kad pagal patvirtintas taisykles nepaženklintų prekių negalima realizuoti, sumažinti reikalaujamų prekių ženklinimo rekvizitų skaičių.
Sudedamosios tyrimo dalys: muitinės procedūros, prekių ženklinimas, sertifikavimas arba atitikties nustatymas, pastabos dėl kelių mokesčio principų ir taikymo tvarkos, dėl akcizais apmokestinamų prabangių automobilių ir dėl investicijos sąvokos skaičiuojant pelno mokestį.
