1. Veikiančio pelno mokesčio ir mokestinės apskaitos panaikinimas sudarytų sąlygas įmonėms daugiau laiko, lėšų ir pastangų skirti vertę bei darbo vietas kuriančiai veiklai, investicijoms, verslo plėtrai. Verslo išlaisvinimas nuo beprasmio ir vertės nekuriančio biurokratinių reikalavimų tenkinimo sukurtų palankesnę investavimo atmosferą.
2. Įvedus PVM, ta pati sukurta pridėtinė vertė yra apmokestinama du kartus: vieną kartą pajamų ir pelno mokesčiais, antrą – PVM. Lygiagrečiai taikant pajamų mokesčius ir PVM, sukuriamas ne tik dvigubas tos pačios vertės apmokestinimas, bet ir mokesčių apmokestinimas mokesčiais.
3. Juridiniai asmenys (t.t. įmonės) neegzistuoja patys savaime, o yra fizinių asmenų organizacija. Juridinio asmens pajamos yra už jo stovinčių fizinių asmenų – žmonių – pajamos. Pelno apmokestinimas sukuria dirbtinio objekto ir subjekto apmokestinimą, o taip pat dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimo galimybę. Užskaitos mechanizmai ne visuomet padeda šio dvigubo apmokestinimo išvengti.
4. Pelno mokesčio objektas – apmokestinamasis pelnas – yra dirbtinai nustatomas, skaičiuojamasis objektas. Norint apskaičiuoti mokesčio sumą, visų pirma reikia apskaičiuoti patį apmokestinamąjį pelną. Tam kuriamos specialios apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisyklės, kurios kad ir tobulinamos daug metų, yra netikslios, neapima ir negali apimti visų gyvenimo atvejų. Taigi apmokestinamas yra ne tikrasis veiklos rezultatas – finansinis pelnas, o dirbtinis dydis, pelno ir veiklos sąnaudų hibridas.
5. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas atima daug laiko ir darbo sąnaudų, verčia vesti dvigubą apskaitą – finansinę ir mokestinę, taigi uždeda didelę mokesčio administravimo naštą įmonėms. Pasak verslo atstovų, įmonių buhalterija ¾ laiko skiria mokesčiams ir tik ¼ – finansinei apskaitai, finansų politikai, lėšų valdymui. Tai reiškia, kad nesudaromos prielaidos taupyti ir planuoti finansines įmonių lėšas.
6. Nesant tikslių mokesčio apskaičiavimo taisyklių, lemiamas mokesčio nustatymo vaidmuo tenka pačiai žemiausiai valdymo grandžiai – mokesčių administratoriui. Interpretacijų galimybė, žmogiškasis mokesčių administratoriaus faktorius mažina mokesčio objektyvumą, administravimo skaidrumą, diskredituoja tiek mokesčių administratoriaus instituciją, tiek pačią mokesčių sistemą.
7. Naikinant pelno mokestį nėra visiškai naikinamas pelno apmokestinimas. Visiškai panaikinama tik ydinga mokestinė apskaita, o mokesčiui apskaičiuoti parenkama objektyvi bazė – t.y. išmokami dividendai, paskirstomas pelnas.
8. Pelno mokestis yra ne tik biudžeto finansavimo priemonė, bet ir valstybinio reguliavimo įrankis. Reguliavimas mokesčių pagalba Lietuvoje jau pripažintas neefektyviu, Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje nustačius, kad mokesčiai skiriami biudžetų ir fondų pajamoms sukaupti. Tačiau kol taikomas pelno mokestis, šio ir mokesčių neutralumo principo nepavyks įgyvendinti. Pelno mokestis savo esme sąlygoja reguliavimą, nes pelno mokestis taikomas sėkmingiems verslams. Bausmė už sėkmę niekuomet nebuvo geru skatinimo ar reguliavimo pavyzdžiu. Be to, kol yra pelno mokestis, tol išlieka valstybės diskrecija pripažįstant pajamas bei išlaidas. Taigi, atsisakius mokesčių reguliuojamojo vaidmens ir siekiant mokesčių neutralumo, iškyla būtinybė panaikinti pelno mokestį.
9. Pelno mokesčio našta tenka ne įmonėms, kaip dažnai teigiama. Jei įmonei sekasi realizuoti savo produkciją (jei turi pelno, reiškia – sekasi), pelno mokesčio našta perkeliama vartotojui – prekių ir paslaugų pirkėjui. Kai įmonės prekių ir paslaugų konjunktūra komplikuojasi, pelno mokesčio našta slenka darbuotojų pusėn. Įmonės savininkams pelno mokesčio našta tenka išimtinais atvejais, kai visos mokesčio numetimo galimybės išnaudotos ir dėl mokestinių taisyklių įmonė vis dar turi pelno.
10. Pelno mokesčio panaikinimas yra artimas užsienio valstybėse vykstantiems procesams, kuomet mokestinė apskaita artinama prie finansinės. Panašus rezultatas ten pasiekiamas aplinkiniu sudėtingesniu keliu, leidžiant minusuoti vis daugiau sąnaudų.
11. Pelno mokesčio panaikinimas yra įtvirtintas vyriausybės programoje, įteisintas Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje. Tai – yra įsipareigojimas verslui. Verslui ne naujiena vykdyti savo įsipareigojimus, belieka, kad savo įsipareigojimus vykdytų ir valdžia.
