2.2.1. Valstybės biudžeto lėšas naudoti taikant paskolų teikimo, aplinkosauginio inžinerinio projektų finansavimo būdus, užtikrinant pramonės sektoriui nustatytų griežtesnių reikalavimų klimato kaitos srityje įgyvendinimą
|
Siūlome tobulinti 2.2.1 punkto formuluotę.
Punktas nėra aiškus. Jei juo siekiama, kad pramonei būtų taikomi griežtesni nei būtini aplinkosauginiai reikalavimai, tuomet toks tikslas prieštarauja ekonomikos augimo ir žmonių gerovės tikslams, ir jo turi būti atsisakyta.
Taip pat neaišku, kokiu pagrindu valstybės biudžetas teiks paskolas įmonėms, kaip tai bus suderinta su valstybės pagalbos draudimu.
|
6.1.1. Parengti programą aplinkosauginiam, aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo (aplinkai palankių (žaliųjų) pirkimų ir ekologiškų produktų vartojimo) skatinimui remti. Rengiant programą numatyti mokslinių tyrimų, atliekamų klimato kaitos srityje, komunikavimo plačiajai visuomenei rėmimą
|
Siūlome atsisakyti 6.1.1 punkto
„Ekologines“ ir kitas į pasiturintį gyventojų sluoksnį taikoma prekes, paslaugas jau reklamuoja privačios įmonės užsiimančios tokių prekių gamyba ir pardavimu. Visiškai neefektyvu būtų tam naudoti mokesčių mokėtojų lėšas.
|
6.2.1. Rengiant Valstybinę švietimo strategiją 2013–2023 metams, įtraukti švietimą klimato kaitos klausimais tarp prioritetinių švietimo turinio krypčių
6.2.2. Kelti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, mokytojų, dėstytojų kvalifikaciją klimato kaitos klausimais
6.2.3. Įtraukti klimato kaitos tematiką į esamus ikimokyklinio, priešmokyklinio bendrojo, profesinio ir specialiojo ugdymo programų įvairius dalykus.
|
Siūlome keisti punktus 6.2.1, 6.2.2, 6.2.3, kiek tai susiję su informacijos apie klimato kaitą sklaidą vaikams iki 16 m. valstybės finansuojamose švietimo įstaigose
Klimato kaitos klausimas yra labai sudėtingas, jame susipina įvairūs politiniai ir ideologiniai aspektai, kurie yra nepakankamai ištyrinėti, kad juos būtų galima pateikinėti kaip programinį dalyką, ypač priešmokykliniame ugdyme.
Taip pat, kaip rodo kiti punktai, klimato kaitos tema mokytojams trūksta žinių ir kompetencijų, o pedagoginis išsilavinimas nesuteikia pakankamai kompetencijų mokyti vaikus apie klimato kaitą.
Dar daugiau, medžiaga apie klimato kaitą dažnai turi ženklių netikslumų, politinių įtakų, hiperbolizavimo ir kitų elementų, kurių pateikimas nepilnamečiams, gali suteikti jiems neobjektyvų, tendencingą vaizdą apie juos supantį pasaulį.
Kaip rodo kitų šalių patirtis, pvz., Didžioji Britanijoje klimato kaitos temos propagavimas valstybinėse mokyklose sukelia daug problemų Po bylos „Dimmock prieš Valstybės sekretorių Švietimui ir Įgūdžiams“ teismo sprendimu Al Gore filmo „Nepatogi tiesa“ rodymas valstybinėse mokyklose buvo leistas tik su sąlygą, kad bus išaiškintas politinis kontekstas, pateikiama oponuojantys požiūriai ir atskleidžiami neatitikimai su moksliniu konsensusu dėl klimato kaitos.
Natūralu, kad toks reikalavimas peržengia daugumos mokytojų ar net dėstytojų profesinės kompetencijos ribas.
|
7.2.1. Parengti rekomendacijas dėl individualių aplinkosaugos instrukcijų (pvz., plakatas ar ženklas darbo vietoje, kišeninė kortelė atmintinė, sąrašas pasitikrinimui, ekologiško vairavimo rekomendacijos ir kt.) klimato kaitos srityje rengimo
|
Siūlome atsisakyti punkto 7.2,1 kaip neefektyviai naudojančio mokesčių mokėtojų lėšas.
|