Vyriausybė praėjusių metų liepos mėnesį sudarė darbo grupę naujai Labdaros ir paramos įstatymo redakcijai ir su tuo susijusių įstatymų pakeitimams paruošti. Galima nuspėti, kad tuo buvo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas filantropinei veiklai ir ne pelno organizacijoms. Nors konkrečios spręstinos problemos nebuvo nurodytos, logiška atrodė, kad bus sumažinta biurokratizmo, neliks galimybių voliuntaristiniam įstatymų traktavimui, ne pelno organizacijų veikla nebebus suvaržyta, ir jos pačios galės užsidirbti savo projektams.
Esminėms problemoms: komercinės veiklos ribojimas, biurokratizmas, savanoriško darbo statuso nebuvimas, pernelyg griežti struktūros reikalavimai, įstatymų gausa ir nenuoseklumas, darbo grupė sprendimų, deja, nepasiūlė. Teikiamuose įstatymuose atsirado netgi keletas nuostatų, kurios dar pablogintų ne pelno organizacijų padėtį, o piktnaudžiavimo lengvatomis problemos taipogi neišspręstų.
1. Teisę tvirtinti programas, pagal kurias teikiama parama, siūloma patikėti tik valdžios institucijoms. Tai sąlygotų biurokratinio aparato augimą ir didesnį valdžios darbo krūvį, leistų nepagrįstai atimti galimybę pasinaudoti įstatymo teikiamomis lengvatomis programoms ir padidintų valstybės intervencionizmą, pati parama būtų “suvalstybinta”. Beje, praktika rodo, kad reikalavimas turėti paramos programą yra tik formalumas ir nesudaro jokio slenksčio galimiems piktnaudžiavimams.
2. Numatoma įpareigoti Vyriausybę nustatyti programų tvirtinimo tvarką. Neabejotina, kad tai nuvestų prie nepateisinamo biurokratizmo ir dar didesnio neaiškumo tiek duodant, tiek gaunant paramą.
3. Dauguma organizacijų ir filantropų skundžiasi, kad labdaros ir paramos atskyrimas yra dirbtinis, sunkiai suprantamas ir apsunkinantis filantropiją. Jau kuris laikas pačios ne pelno organizacijos siūlo panaikinti tokį išskyrimą. Deja, teikiamas projektas tik kiek patikslino šias sąvokas, tačiau iš esmės problemų neišsprendė.
4. Ne pelno organizacijoms, pagal parengtus projektus, ne tik nesuteikta teisė pačioms užsidirbti, bet ir nustatomi nauji apribojimai. Pavyzdžiui, kuo normaliausias paramos ar labdaros telkimo būdas yra nemokamai gauti tam tikras vertybes, jas parduoti, o gautas lėšas naudoti labdaros (paramos) tikslams. Lygiai taip pat normalu, kad daiktai, kurie buvo būtini projekto metu ir tampa nebereikalingi jam pasibaigus, yra parduodami. Iki šiol teisė parduoti labdaros ar paramos būdu gautas vertybes buvo dažnai ginčijama, o siūloma redakcija tokią galimybę besąlygiškai uždraudžia.
5. Labdaros ir paramos įstatyme ir toliau liks privilegijuotų organizacijų, kurių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinti pelno neskirstymo principai, tačiau jos naudojasi visomis lengvatomis pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Šalia nuolat išskirtinai traktuojamų įvairių religinių organizacijų čia atsiduria ir projekte “išrasto” statuso organizacijos – labdaros vaistinės.
6. Labdarą gaunant iš užsienio, konkretiems asmenims ją paprastai paskirsto Lietuvos organizacijos. Tačiau neretai užsienio fondai jomis nepasitiki ir labdarą paskirsto patys. Siūlomame projekte tai būtų draudžiama. Pagal jį reikėtų arba per prievartą “pasitikėti” lietuviškomis organizacijomis, arba steigti, kad ir vienadienę savo organizaciją Lietuvoje.
7. Numatoma, jog įvežamą paramą ar labdarą dar turi “pripažinti” valstybės ar savivaldybės institucijos. Praktikoje tai reiškia, jog labdarą ar paramą įvežti galima tik tokioms institucijoms leidus. Kita vertus, toks “pripažinimas” normaliomis sąlygomis tėra tik dar vieno parašo gavimas.
8. Piktnaudžiavimą labiausiai skatinanti “dviguba” pelno mokesčio lengvata toliau lieka galioti. Deja, ji ir toliau skatins vis naujus ne pelno organizacijų veiklos apribojimus ir filantropinės veiklos slopinimą.
Siūlome atsižvelgti į šias išdėstytas pastabas ir:
- teisę tvirtinti programas suteikti ne pelno organizacijoms, o geriausiai – apskritai atsisakyti programų;
- nesuteikti teisės Vyriausybei nustatyti programų tvirtinimo tvarkos;
- panaikinti labdaros ir paramos atskyrimą;
- suteikti teisę parduoti labdara ar parama gautas vertybes;
- lengvatas suteikti tik toms organizacijoms, kurios neturi teisės paskirstyti pelno, neišskiriant jokių privilegijuotų organizacijų;
- teisę skirstyti labdarą palikti ir užsienio fondams;
- panaikinti įvežamos paramos ir labdaros “pripažinimo labdara ar parama” procedūrą;
- panaikinti “dvigubą” pelno mokesčio lengvatą labdarai ir paramai.
Taip pat siūlome imtis esminių ne pelno organizacijų ir filantropinės veiklos problemų sprendimo:
- supaprastinti ne pelno organizacijos statusą suteikiančių įstatymų sistemą, nekurti naujų ne pelno organizacijų statusų;
- supaprastinti ne pelno organizacijų struktūros reikalavimus;
- suteikti galimybę ne pelno organizacijoms parduoti prekes ir teikti mokamas paslaugas;
- panaikinant “dvigubą” pelno mokesčio lengvatą iki nustatytos ribos, neapmokestinti juridinių asmenų pelno mokesčiu įmonių pelno, jei jis naudojamas paramos tikslams;
- neapmokestinti juridinių asmenų pelno mokesčiu ne pelno organizacijų pelno;
- sudaryti galimybę teisiškai įforminti savanorišką neatlygintiną darbą ne pelno organizacijose.
