1995 metais įsigaliojęs Žyminio mokesčio įstatymas pakeitė visas iki tol galiojusias valstybines rinkliavas, išskyrus rinkliavą už Patentų biuro atliekamus veiksmus. Tęsdamas savo mokesčių reformos iniciatyvą, Institutas pasiūlė panaikinti likusias rinkliavas, o už visus valstybės institucijų atliekamus veiksmus imti žyminį mokestį, kuris neturi viršyti valdiškos „paslaugos” suteikimo kaštų. Reikėtų priminti, kad tokie instituto pasiūlymai dėl žyminio mokesčio pertvarkymo buvo pateikti valdžios institucijoms ir sulaukė teigiamo įvertinimo. Siekiant, kad LLRI suformuluotų žyminio mokesčio principų įtvirtinimas būtų veiksmingas, o „pelno grietinėlė” nebūtų nugriebiama kitais mokesčiais, institutas pasiūlė visiškai panaikinti valstybinių rinkliavų taikymo galimybę. Šie instituto darbai tampa itin aktualūs, kadangi Finansų ministerijai pavesta rengti Valstybinių rinkliavų mokesčio įstatymo projektą (vadinasi, padidėja rizika, kad valstybinėmis rinkliavomis bus „išlyginamas” pelningumas, reguliuojama ekonominė veikla ir didinama bendra mokesčių našta).
Instituto nuomonė Dėl valstybinių rinkliavų panaikinimo būtinybės yra teikiama Vyriausybei, Finansų bei kitoms ministerijoms, kartu su Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimų projektu.
Žyminio mokesčio įstatymas priimtas 94 06 23, įsigaliojo 95 01 01. Žyminis mokestis pakeitė iki tol galiojusias valstybines rinkliavas už valstybės institucijų atliekamus veiksmus bei išduodamus dokumentus, išskyrus rinkliavą už Patentų biuro atliekamas paslaugas. Žyminio mokesčio įstatymas teigia, kad ši rinkliava taikoma iki bus priimti pagrindiniai Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymai (patentų ir pramoninių pavyzdžių). Šiuo metu susidarė įstatyminė mokesčio taikymo dviprasmybė, kai dalį mokesčių už valstybės institucijų atliekamus veiksmus nustato Žyminio mokesčio įstatymas, o dalį (už Patentų biuro veiksmus) – Vyriausybės nutarimas dėl valstybinių rinkliavų.
Manome, kad būtina panaikinti visas valstybines rinkliavas ir jų taikymo galimybę, o už visus valstybės institucijų atliekamus veiksmus bei išduodamus dokumentus imti žyminį mokestį, nes:
1. Valstybinė rinkliava yra imama už valstybės institucijų atliekamus veiksmus bei išduodamus dokumentus, todėl savo esme yra žyminis mokestis (žyminio mokesčio ir valstybinės rinkliavos apibrėžimas sutampa).
2. Valstybinės rinkliavos yra įstatymu neįteisintas rudimentas, pažeidžiantis Konstituciją, nederantis prie mokesčių bei teisės sistemos.
3. Vyriausybės nutarimu nustatomos rinkliavos yra neleistinas precedentas, keliantis pagundą nustatyti naujas rinkliavas be Seimo žinios ir pritarimo.
4. Rinkliavų už nustatytus veiksmus išskyrimas iš žyminio mokesčio sąlygoja nepagrįstą rinkliavos dydį ir neleidžia įgyvendinti mokesčio atitikimo paslaugos suteikimo kaštams principo.
5. Žyminio mokesčio reikalavimas dėl pagrindinių pramoninės nuosavybės apsaugos įstatymų yra iš esmės patenkintas (patentų įstatymas jau priimtas, pramoninių pavyzdžių įstatymo nėra, bet gal ir nereikia, jei taip ilgai neprireikė), todėl už Patentų biuro atliekamus veiksmus būtina taikyti žyminį mokestį.
Išvada. Siūlome panaikinti šiandien taikomas valstybines rinkliavas ir nepriimti jas įteisinančių naujų teisės aktų. Už valstybinių institucijų atliekamus veiksmus, išduodamus dokumentus imti įstatymu nustatytą žyminį mokestį.
