Pensijų fondų įstatymas parengtas siekiant sukurti patikimą ir efektyvią, eilinio žmogaus interesus saugančią privačių pensijų sistemą, laiduojamą gyvybingo savivaldos mechanizmo, savaiminių saugumo priemonių bei valstybinės priežiūros.
Pensijų fondai yra organizacijos, kurios vykdo kaupiamųjų pensijų draudimą pagal apibrėžtų įmokų schemą. Tai reiškia, kad kiekvienam į fondą įstojusiam asmeniui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje kaupiamos pensijų įmokos. Šios įmokos investuojamos laikantis įstatymo nustatytų apribojimų ir tvarkos. Gautas investicinis pelnas priskaičiuojamas į pensijų sąskaitas proporcingai ten esančių lėšų sumai. Būsimosios pensijos suma nėra iš anksto žinoma, tačiau prognozuojama pagal sukauptas lėšas ir tikėtiną gyvenimo trukmę. Kol visiškai įsigalios gyventojų pajamų deklaravimo įstatymas, vienam pensijų fondo nariui bus leista turėti tik vieną pensijų sąskaitą viename pensijų fonde.
Pensijų draudimas pensijų fonduose yra savanoriškas. Tačiau asmenys, kuriems privalu draustis socialiniu draudimu, pensijų fondų nariais gali tapti tik apsidraudę privalomuoju socialiniu draudimu.
Pensijų fondai gali būti steigiami dviem būdais – kaip kooperatinės įmonės ir akcinės bendrovės. Pirmuoju atveju steigimo iniciatyva priklauso patiems apdraustiesiems – pensijų fondus gali steigti bet kuri veiksnių Lietuvos gyventojų grupė, ne mažesnė kaip 15 žmonių. Pensijų fondo steigėjai tuo pačiu tampa ir šio fondo nariais. Įstatinio kapitalo reikalavimų nėra.
Akcinis pensijų fondas steigiamas prisilaikant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, tačiau tai negali būti uždaroji akcinė bendrovė. Minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimus nustato pensijų fondų priežiūros institucija – Vertybinių popierių komisija. Ne daugiau 10% įstatinio kapitalo gali sudaryti nepiniginiai (turtiniai) įnašai. Tik užregistravus akcinį pensijų fondą gali būti į priimami nariai – pasirašomos pensijų draudimo sutartys.
Pensijų fondai gali būti vieši (atviri įstoti visiems norintiems) ir uždari, narystė kuriuose yra ribojama – atskirų įmonių, profesinių sąjungų, visuomeninių organizacijų ir pan. Tačiau net jei ir steigiamas uždaras įmonės fondas, į kurį įmokas mokės darbdavys, tokio pensijų steigimo iniciatyva priklauso dirbantiesiems
– jie turi sudaryti steigimo sutartį, sušaukti steigiamąjį susirinkimą, parengti pensijų fondo įstatus, išrinkti pensijų fondo valdymo organus ir kreiptis licencijos į valstybinės priežiūros organą. Darbdavys dalyvauja tik mokėdamas įmokas į dirbančiųjų sąskaitas. Daryti įtaką pensijų fondo veiklai jis negali, nebent kaip fizinis asmuo būtų eilinis įmonės pensijų fondo narys.
Visi pensijų fondo nariai yra draudžiami vienodomis sąlygomis, jie turi vienodas teises ir pareigas.
Pensijų fondo veikla yra licencijuojama. Licencijas pensijų fondams teikia ir valstybinę fondų priežiūrą vykdo Vertybinių popierių komisija. Vertybinių popierių komisija yra labiausia kompetentinga investicijų priežiūros institucija, o pensijų fondų veiklos bene didžiausia rizika kaip tik ir bus susijusi su investicijomis.
Pensijų fondo veikla turi teisę užsiimti tik licencijuoti pensijų fondai. Jiems nėra leidžiama vykdyti jokios kitos veiklos. Licencijai gauti būtina pateikti paraišką, kurioje yra duomenys apie pensijų fondo vadovus ir pasirengimą užsiimti pensijų fondo veikla. Prie jos pridedami pensijų fondo įstatai, steigimo sutartis, steigiamojo susirinkimo protokolas, steigimo ataskaita, verslo planas ketveriems metams. Akcinis pensijų fondas taip pat pateikia dokumentus, įrodančius įstatinio kapitalo apmokėjimą. Visos pensijų fondo turimos lėšos ir įsigyti vertybiniai popieriai turi būti perduoti saugoti depozitoriumui, todėl prie paraiškos licencijai gauti būtina pridėti ir sutartį su depozitoriumu. Depozitoriumu gali būti bankas, banko dukterinė įmonė arba finansų maklerio įmonė. Šios įmonės depozitoriumo veiklai turi savo ruožtu gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą.
Vertybinių popierių komisija turi teisę sustabdyti licencijos veikimą, jei pensijų fondo veikloje yra rimtų trūkumų. Licencijos sustabdymo laikotarpiu Vertybinių popierių komisija gali paskirti laikinąjį administratorių. Ji taip pat gali atšaukti licenciją, jei pensijų fondas ją gavo pateikęs klaidingą informaciją, neteisingai sudaro finansinę atskaitomybę, pažeidžia įstatymą. Panaikinus licenciją pensijų fondas likviduojamas.
Gavęs licenciją pensijų fondas registruojamas aukštesniosios pakopos savivaldybėje. Nuo šio momento pensijų fondas laikomas įsteigtu ir pradeda savo veiklą – atidaro pensijų sąskaitas fondo nariams ir pradeda kaupti jose įmokas.
Pagrindinis pensijų fondo dokumentas yra jo įstatai. Jį tvirtina steigiamasis susirinkimas. Pensijų fondo įstatai numato įstojimo į pensijų fondą, išstojimo iš fondo, narystės sustabdymo tvarką, narių teises ir pareigas, narių susirinkimo kompetenciją ir sušaukimo tvarką, valdymo ir kontrolės organų struktūrą ir rinkimo tvarką, jų teises ir pareigas, atskaitomybės sudarymo tvarką, įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, investicijų pajamų paskirstytinųjų finansinių rezervų sudarymo tvarką, pensijų fondo reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Akcinio pensijų fondo įstatuose taip pat yra informacija apie fondo įstatinį kapitalą.
Jei kuriamas uždaras pensijų fondas, įstatai apibrėžia jo narystės kriterijų, kuris negali būti tautybė, lytis, sveikatos ar turtinė būklė, darbo stažas, priklausymas politinei partijai. Jei uždaro pensijų fondo narys dėl pasikeitusių aplinkybių vėliau nebeatitinka narystės kriterijaus, jis neprivalo išstoti iš to fondo ar būti pašalintas – jam išlieka teisė ir toliau likti šio fondo nariu.
Į pensijų fondą stojama pateikiant prašymą, kuriame asmuo nurodo, kad susipažino su pensijų fondo įstatais ir pasižada jų laikytis, taip pat kokio dydžio įmokas ir kokiu periodiškumu jis mokės. Jei įmokas mokės ne tik pats apdraustasis, prie prašymo pridedama sutartis su įmokų mokėtoju. Darbdavys moka pensijų įmokas už savo dirbančiuosius pagal įmonės kolektyvinę sutartį, t.y. ne individualiai juos pasirinkdamas, o taip, kaip numato profsąjungos ar dirbančiųjų atstovų ir jo pasirašyta kolektyvinė sutartis. Kolektyvinėje sutartyje turėtų būti numatyta darbuotojų kategorijos, įmokų dydis, darbdavio atsakomybė už įmokų mokėjimą, įmokų mokėjimo nutraukimo atvejai.
Stojant į pensijų fondą mokamas stojamasis mokestis, kurio dydį nustato pensijų fondo įstatai. Kooperatinio pensijų fondo valdybai priėmus sprendimą patenkinti prašymą ir sumokėjus šį mokestį, pensijų fondo narys, akcinio pensijų fondo atveju – pasirašius draudimo sutartį, ir sumokėjus pirmąją įmoką, pensijų fondo nariui atidaroma pensijų sąskaita, jis užregistruojamas pensijų fondo narių registre, jam atidaroma pensijų sąskaita ir išduodamas nario pažymėjimas.
Narystę pensijų fonde galima sustabdyti, tai yra kurį laiką nebemokėti įmokų. Tai taikytina, kai pensijų fondo narys netenka pragyvenimo šaltinio, ilgam išvyksta iš šalies arba kai darbdavys ar kitas asmuo, įsipareigojęs mokėti įmokas už pensijų fondo narį, nutraukia šių įmokų mokėjimą. Pensijų fondo įstatai gali. Narystę sustabdyti gali ir pensijų fondas, kaip sankciją už uždelstą įmokų mokėjimą. Sustabdžius narystę pensijų fondo narys netenka teisės balsuoti narių susirinkimuose ir būti išrinktas į pensijų fondo valdymo organus.
Pensijų sąskaitos yra visiškai perkeliamos, tai yra pensijų fondo narys gali išstoti iš pensijų fondo ir įstoti į kitą pensijų fondą, nepatirdamas finansinių nuostolių. Tokia teise jis gali pasinaudoti ne dažniau kaip kartą per metus. Kitais atvejais (kai apdraustasis neperveda savo pensinių lėšų į jokį kitą fondą, o jas išima iš sąskaitos,)), pensijų fondo nariui tenka sumokėti nustatyto dydžio rinkliavą į valstybės biudžetą.
Pensijų sąskaitos yra paveldimos be apribojimų įmokų mokėjimo periodu. Prasidėjus išmokoms fondo nario nuosavybės teisė į šias lėšas priklauso nuo jo pasirinkto išmokų mokėjimo būdo. Jei pensija išmokama sutartomis dalimis per nustatytą terminą (pvz. 20 metų), ši teisė išlieka. Jei apdraustasis pasirenka pensijų rentą, kuri mokama iki gyvos galvos, tai ji nuperkama už pensinės sąskaitos lėšas ir nuosavybės teisė į jas prarandama. Visą riziką, susijusią su apdraustojo gyvenimo trukme, prisiima išmokų mokėtojas.
Pensijų įmokos mokamos periodiškai, ne rečiau kaip kartą per metus, ir gali būti apibrėžtos tam tikra pinigų suma arba procentu nuo nario pajamų. Pensijų įmokas gali mokėti pats pensijų fondo narys, jo darbdavys arba kitas trečias asmuo pagal raštišką tarpusavio susitarimą. Pensijų įmokos, neviršijančios 145% įmokų mokėtojo pajamų, neapmokestinamos fizinių asmenų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiais, nepriklausomai į kieno pensijų sąskaitą jos mokamos. Jei įmokas moka darbdavys, jos įskaitomos į įmonės išlaidas iki tokio pat apdraustojo pajamų tarifo.
Pensijų fondo narys turi teisę, iš anksto pranešęs pensijų fondo valdybai, pakeisti įmokų dydį, jų mokėjimo periodiškumą ar įmokų mokėtoją.
Iš pensijų sąskaitos mokamos senatvės pensijos, invalidumo pensijos, laidojimo išmoka, išmokos nariui išstojus arba pašalinus jį iš fondo, kompensacijos likviduojant pensijų fondą, paveldėjimo išmokos.
Senatvės pensijos pradedamos mokėti sulaukus įstatuose nustatyto pensinio amžiaus, kuris negali būti mažesnis nei 55 metai, ir nutraukus įmokų mokėjimą. Negalima ir mokėti įmokas ir gauti išmokas tuo pat metu tame pačiame fonde. Ankstyvesnis pensinis amžius gali būti įstatymu nustatomas tam tikroms profesijoms pagal specialų Vyriausybės parengtą sąrašą.
Jei pensijų fondo narys tampa I ar II grupės invalidu, pensija jam pradedama mokėti anksčiau – jis įgyja teisę į pensiją, vadinamą invalidumo pensija, nuo invalidumo pripažinimo momento Valstybinėje medicininės socialinės ekspertizės komisijoje.
Pensijos gali būti mokamos kaip renta iki gyvos galvos (draudiminiu principu) ir tam tikromis sutartomis periodinėmis išmokomis, arba derinant šiuos abu būdus (iš pradžių periodinėmis išmokomis, po to pensijų renta). Šiai rentų mokėjimo veiklai išduoda leidimus ir ją prižiūri Draudimo reikalų taryba. Pensijų rentą gali mokėti pensijų fondai, turintys ne mažiau 200 narių ir gyvybės draudimo bendrovės. Pensinės rentos mokėtojai privalo ne rečiau kaip kas 2 metai pateikti profesionalaus aktuarijaus atliktą ataskaitą, kaip turimos lėšos atitinka prisiimtus išmokų įsipareigojimus.
Išmokų būdą ir išmokų mokėtoją laisvai pasirenka pats išmokų gavėjas. Jei perkama pensijų renta, sukauptos pensijų sąskaitos lėšos pervedamos į draudimo bendrovės – rentos mokėtojos sąskaitą arba pensijų fondo rentų fondą.
Laidojimo išmoka mokama pagal išankstinį susitarimą su pensijų fondo nariu, tačiau ji negali viršyti 30 MGL. Ši išmoka skirta pensijų fondo nario laidotuvių išlaidoms ir išmokama per tris dienas nuo nario mirties. Tai tam tikra greita finansinė pagalba fondo nario artimiesiems, nes pensinės sąskaitos lėšų paveldėjimo procesas paprastai trunka daug ilgiau.
Pensinės sąskaitos lėšos paveldėtojams gali būti išmokamos visa suma, pervedamos į kitą pasirinktą pensijų fondą paveldėtojų vardu, arba, jei tai neprieštarauja fondo įstatams, paveldėtojai gali tapti šio fondo nariais.
Likviduojant pensijų fondą Vertybinių popierių komisijos teikimu, pensijų fondo turtas ir lėšos padalinami jo nariams proporcingai jų pensijų sąskaitų lėšoms.
Pensijų fondo lėšos formuojamos iš narių stojamo mokesčio, labdaros ar paramos, pensijų įmokų ir investicijų pajamų. Steigimo išlaidos gali būti dengiamos ir iš paskolų, tačiau jas galima imti tik pirmaisiais veiklos metais. Investicijų pajamų skirstymo tvarką (proporcijas) nustato pensijų fondo įstatai. Viena pensijų įmokų ir mokėjimų pensijų fondui už paslaugas, investicijų pajamų, paramos, o akcinio pensijų fondo – ir iš įstatinio kapitalo. Pensijų įmokos sudaro investicijų fondą, kuris gali būti naudojamas tik investicijoms. Gautos investicijų pajamos priskaičiuojamos į pensijų sąskaitas.
Pensijų fondo administravimo išlaidos dengiamos iš atskiro valdymo fondo, kurį sudaro narių stojamieji mokesčiai ir periodiniai mokėjimai pensijų fondui, gauta parama. Iš šio fondo taip pat apmokamos valdymo įmonių paslaugos. Iš gautų pajamų perviršio valdymo fonde susidaro pensijų fondo pelnas. Dalis investicijų pajamų pensijų fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti nukreipta į valdymo fondą kaip paskatinimas jas didinti.
dalis (priskirtosios investicijų pajamos) priskaičiuojama į pensijų sąskaitas proporcingai jų dydžiui, kita gali būti nukreipiama į bendruosius fondus. Jei pensijų fondas moka ir pensijų rentą, tai šioms išmokoms turi būti formuojamas atskiras fondas.
Pensijų sąskaitų lėšos gali būti naudojamos tik investicijoms. Pensijų fondo narių susirinkimo nutarimu iš pelno gali būti mokamos tantjemos pensijų fondo valdytojams. Investicijų pajamos, gautos investavus investicijų ir rentų fondus, yra neapmokestinamos.
Pensijų fondo investicijos galimos tik į Vertybinių popierių komisijos pripažintus vertybinius popierius, valstybės leidžiamus ar garantuotus vertybinius popierius, bankų depozitus, nekilnojamąjį turtą. Įstatymas apibrėžia ir proporcijas, kokiomis gali būti įsigyjami vertybiniai popieriai ar nekilnojamas turtas. Visos investicijų operacijos vykdomos tik per depozitoriumą, kuris privalo tikrinti, ar po kiekvieno tokio sandorio nebus pažeidžiami įstatymu nustatyti diversifikuoto investicijų portfelio reikalavimai. Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti pensijų fondo auditą patikrinti, kaip laikomasi įstatymo reikalavimų pensijų fondo investicijoms.
Pensijų fondui taip pat draudžiama teikti paskolas, garantuoti ar laiduoti savo turtu, įkeisti savo turtą. Pensijų fondas negali ir skolintis, išskyrus pirmuosius savo veiklos metus. Akciniam pensijų fondui draudžiama įsigyti jo depozitoriumo ir valdymo įmonės, kitų pensijų fondų akcijų. Akciniai pensijų fondai privalo laikytis kapitalo pakankamumo rodiklių.
Pensijų fondo valdymas remiasi savivalda dalyvauja tiek apdraustieji, tiek akcininkai (rėmėjai). Aukščiausias pensijų fondo valdymo organas yra visuotinis narių arba akcininkų susirinkimas, kuris renka pensijų fondo tarybą. Asmenims, dengiantiems kooperatinio pensijų fondo steigimo išlaidas ar mokantiems įmokas už jo narius, įstatuose nustatyta tvarka gali būti suteiktas fondo rėmėjų statusas.
Rėmėjai turi teisę rinkti vieną trečdalį kooperatinio pensijų fondo tarybos narių, kitus renka apdraustieji. Akciniame pensijų fonde vieną trečdalį tarybos narių renka apdraustieji, o du trečdalius – akcininkai. Tokiu būdu pensijų fondo taryboje, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo, yra atstovaujami ir apdraustieji, ir jų rėmėjai, ir jie gali daryti įtaką pensijų fondo valdymui.
Akciniame pensijų fonde vienu iš valdymo organų yra ir narių susirinkimas. Narių susirinkimo ir akcininkų susirinkimo kompetencijos yra atskirtos.
Narių susirinkime kiekvienas pensijų fondo narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo jo pensijų sąskaitos dydžio. Narių susirinkimas priima svarbiausius pensijų fondo nutarimus: keičia fondo įstatus, pašalina narius iš fondo, nustato administracijos atlyginimų tarifus ir skiria tantjemas fondo tarybos ir valdybos nariams, įvertina jų darbą, nustato investicijų pajamų skirstymo proporcijas. Narių susirinkimas šaukiamas kasmet. Jis iš savo fondo narių renka pensijų fondo tarybą ir revizijos komisiją vieneriems metams. Pensijų fondo taryba yra atsakinga už pensijų fondo veiklą prieš jo narius. Pensijų fondo veiklos kontrolę vykdo jo revizijos komisija.
Jei pensijų fondas labai didelis (narių skaičius siekia 1000), įstatai gali numatyti narių atstovavimo procedūrą per įgaliotinius, tačiau jie gali būti išrinkti ne ilgiau kaip metams.
Pensijų fondo valdytojai privalo turėti kvalifikaciją, pripažįstamą Vertybinių popierių komisijos. Jie gali patys valdyti pensijų fondą arba pagal turto valdymo sutartį jį perduoti valdymo įmonei (Investicinių bendrovių įstatymas). Valdymo įmonė – akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos leidimą užsiimti pensijų fondo visos veiklos ar tik jo investicijų portfelio valdymu. Investicijų portfelio valdymui gali būti samdomos ir kelios valdymo įmonės, taip diversifikuojant investicijų riziką. Turto valdymo sutartis su valdymo įmone sudaroma vieneriems metams. Ji tvirtinama narių susirinkimo ir gali būti pratęsiama kitiems metams.
Tiek pensijų fondo valdymo organų, tiek sutarčių galiojimo kadencija numatoma tik vieneri metai, kad kasmetinis narių susirinkimas galėtų įvertinti jų darbą ir pagal tai patvirtinti valdytojus ar valdymo įmonę ar juos pakeisti.
Pensijų fondai privalo pateikti pusmetines ir metines finansines ataskaitas Vertybinių popierių komisijai ir visuomenei. Kiekvienas pensijų fondo narys turi teisę susipažinti su visais pensijų fondo dokumentais ir juos kopijuoti, išskyrus tuos, kuriuose yra įstatuose įvardintų paslapčių. Pensijų fondo valdyba privalo kasmet pateikti ketvirtį kiekvienam fondo nariui pateikti duomenis apie jo sąskaitoje esančių lėšų likutį. Pensijų fondas privalo skelbti savo prospektą, kuriame trumpai pateikiami svarbiausi pensijų fondo duomenys: įsteigimo data, narių skaičius, valdomas turtas, įstojimo sąlygos, įmokų ir išmokų mokėjimo tvarka, valdymo organų struktūra ir duomenys apie valdytojus, investicinės politikos nuostatos, paskutiniųjų penkerių metų pagrindiniai finansiniai rodikliai.
Pensinio draudimo organizavimas pensijų fonduose pagal apibrėžtų įmokų schemą leidžia lengviau administruoti jį ir prižiūrėti, pensijų sąskaitos lengvai perkeliamos iš vieno pensijų fondo į kitą – tai turėtų paskatinti jų konkurenciją ir siekimą kuo efektyvesnės bei patikimesnės veiklos. Pensijų fondo nariai turi galimybę, pasikeitus jų gyvenimo aplinkybėms, laikinai nutraukti įmokų mokėjimą ar pakeisti jų dydį ir periodiškumą. Įmokas gali mokėti ir kitas asmuo, sakysime, daugiau uždirbantis šeimos narys. Apibrėžtų išmokų schemoje, pagal kurią dirba draudimo bendrovės, tokiems pakeitimams reikėtų sudėtingų ir labai kvalifikuotų aktuarinių skaičiavimų. Be to, pensinės sąskaitos apskaitomos atskirai, pinigų suma jose yra apibrėžta ir priklauso apdraustajam. Darbdaviai šioje draudimo schemoje įsipareigoja tik mokėti tam tikras įmokas, o ne suteikti sutarto dydžio pensiją.
Pensijų fondų veikla licencijuojama ir prižiūrima Vertybinių popierių komisijos. Leidimą veiklai turi gauti ir depozitoriumas bei valdymo įmonė, jei tokia bus samdoma. Depozitoriumas yra įpareigotas kiekvieno investicijų sandorio metu tikrinti jo atitikimą įstatymui. Taigi pensijų fondus prižiūrės ne tik valstybinės institucijos, bet ir privačios. Pensijų fondai veikia savivaldos principu, jų nariai yra suinteresuoti sėkmingu savo sąskaitų valdymu, pensijų fondo veikla yra pakankamai vieša. Visos šios priemonės turėtų užtikrinti sėkmingą pensijų fondų veiklą ir žmonių pasitikėjimą jais.
