Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) susipažino su Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) ir teikia pasiūlymus ir pastabas.
LLRI yra pateikęs pastabas ir pasiūlymas Šilumos ūkio pertvarkos gairių projektui (2012-06-26 d. raštas Nr. 1.16-51). Rašte yra iškeliami šie esminiai prieštaravimai ir abejonės dėl šilumos ūkio pertvarkos:
1) ES 3-iojo energetikos politikos paketo nuostatos nėra taikomos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriui; jų pritaikymo poveikis nėra žinomas ar pagrįstas;
2) Nėra argumentų ar įrodymų, kad centralizavus ir valstybei kontrolei perdavus šilumos tiekimo įmonių kontrolę (ar nuosavybę) bus pasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai;
3) Nėra pagrįsta ar įrodyta, kad iš šilumos tiekimo įmonių išstūmus privatų kapitalą, nutraukus (nepratęsus) ilgalaikės nuomos sutartis, bus pasiektas teigiamas poveikis vartotojams. Netgi atvirkščiai, tikėtina, kad privačių investicijų išstūmimas turės neigiamą poveikį.
Derinimo pažymoje dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių patvirtinimo“ projekto (Nr. 12-1980-01), atsakant į LLRI pastabas, teigiama:
„Rengiant Įstatymo projektą, bus atliekamas išplėstinis teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio metu turės būti atlikta išsami, įvairiapusiška pasekmių, galinčių atsirasti įgyvendinus pasirinktą sprendimą, prognozė bei įvertinta visų Įstatymo projekte ketinamų patvirtinti nuostatų įtaka Lietuvos Respublikos ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ir (ar) konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Tokiu būdu bus įvertintas vertikaliai integruotų šilumos ūkio sektoriaus įmonių atskyrimo pagal Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo principus, konkurencinių bei kitų sąlygų sukūrimo ir reikalavimų veiklos efektyvumui, neatsižvelgiant į šilumos gamybos veiklą vykdančių įmonių nuosavybę, nustatymo ekonominis pagrįstumas ir nauda šilumos vartotojams.“
Tačiau Sprendimo projekto poveikio išplėstinio vertinimo pažyma šių klausimų neišnagrinėja, neįrodo, kad teisės akto projektas padės pasiekti jam keliamų tikslų. Dar daugiau, nepaisant daugelio egzistuojančių alternatyvų, kaip pasiekti įstatymo projektui keliamus tikslus, alternatyvos pateiktam įstatymo projektui nėra ir nebuvo aptariamos ar vertinamos.
Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodika, tiek galiojanti redakcija (2003-03-05, Nr. 23-975), tiek redakcija (2012-10-25, Nr. 124-6234 įsigaliojanti nuo 2013-01-10) numato, kad turi būti įvertinamas
status quo, alternatyva Nr. 1 ir alternatyva Nr. 2.
Bazinio vertinimo pažyma nagrinėja tik vieną alternatyvą ir tik užsimena apie status quo. Bazinio vertinimo pažyma neįvertina alternatyvos Nr. 2, ir tokiu būdu nusižengia Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos 2 priedui. Atkreipiame dėmesį, kad, pateikęs (nors ir, LLRI nuomone, nepilną) poveikio vertinimą, įstatymo rengėjas negali naudotis Metodikos 6 straipsnio išimtimi nerengti poveikio vertinimo (numatyta išimtis krizinių situacijų metu).
Siūlymas. Stabdyti dokumento priėmimą. Įpareigoti įstatymo projekto rengėjus, vadovaujantis Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos 5 straipsniu pasitelkti išorinius ekspertus ir/ar mokslo įstaigas atlikti išplėstinį status quo, alternatyvos Nr.1 ir alternatyvos Nr. 2 vertinimą.
LLRI yra pasirengęs prisidėti rengiant tikslų ir objektyvų įstatymo projekto poveikio vertinimą.
