Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Projektai) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
1) Nepagrįstas naujų siūlymų būtinumas
Kontroliniai pirkimai ir kitokie tikrinimai vaistinėse vyksta ir dabar. Šiuo metu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – VVKT) darbuotojai pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą gali laisvai ir be išankstinio perspėjimo nekliudomai įeiti į visas tikrinamo subjekto veiklos patalpas, pagal kompetenciją viską tikrinti (net ir ne darbo valandomis). Vaistinėse pastatyti privalomi monitoriai jau dabar užtikrina, kad pacientui būtų pateikta visa reikalinga informacija apie mažiausias vaistų kainas, priemokas, kad jis galėtų pasirinkti.
Taigi Farmacijos įstatyme apibrėžtas reguliavimas yra visiškai pakankamas. Projektų lydimuosiuose dokumentuose nepateikiamas nei vienas įvykęs ar net galintis įvykti vaistinių veiklos pažeidimas, dėl kurio reikėtų įvesti slaptą pirkimą, tarnautojui nepateikiant pažymėjimo prieš patikrinimą. Tai prieštarauja geriems teisėkūros principams.
2) Išimtinės tikrinimo tvarkos taikymas yra nepagrįstas
Svarbu suprasti, kad įstatymo projektais yra siūloma išimtis iš bendros tikrinimų tvarkos, t. y. pateikti tarnybinį pažymėjimą ne prieš, o po patikrinimo. Valstybė turi pareigą veikti viešai, t. y. bet koks informacijos rinkimas pagal bendrą taisyklę yra viešas ir vykdomas su subjekto informavimu. Išimtys įmanomos esant pagrįstai prielaidai, kad subjektas bėgs, slėpsis. Tačiau, norėdamas pateisinti tokios išimties taikymą, įstatymo projekto rengėjas turi įrodyti, kad yra didelė tikimybė, kad tikrinamasis imtųsi tokių veiksmų. Projekto rengėjas to neįrodo, o teigti, kad vaistinės darbuotojas imsis tokių veiksmų yra akivaizdžiai neįtikinama.
Kita priežastis, kuria būtų galima motyvuoti tvarkos pakeitimą – jei yra tikimybė, kad tikrinamasis bandys paslėpti galimo pažeidimo įrodymus, o pažeidimas potencialiai yra labai greitai paslepiamas. Tačiau potencialūs pažeidimai (pvz., kainodaros, vaistų asortimento) nėra lengvai paslepiami ar ištaisomi.
Jeigu tikrinimais, nepateikiant pažymėjo, ieškoma aptarnavimo pažeidimų, pavyzdžiui, kad vaistininkas turėdamas pareigą[1] nepataria, ką turėtų patarti, arba pataria, ko neturėtų, reikia atkreipti dėmesį, kad aptarnavimo pažeidimas nėra to lygio pažeidimas, kad jo užkardymui reikėtų taikyti išimtį. Neatsitiktinai aptarnavimo tvarka yra reglamentuojama ne Įstatyme, o poįstatyminiame ir rekomendaciniame (o ne privalomame) teisės akte – Geros vaistinių praktikos nuostatuose.
Pažymėtina ir tai, kad kitos tarnybos, atliekančios ūkio subjektų priežiūrą, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), prieš pradėdama atlikti mokestinį patikrinimą privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą.[2] Taigi, ir mokesčių inspekcija praneša ūkio subjektui apie tikrinimą iš anksto. Ir tik tuo atveju, jeigu įtariama, kad mokesčių mokėtojas vykdo neteisėtą veiklą (pažeidžia kasos aparatų naudojimo taisykles, vykdo neregistruotą ūkinę komercinę veiklą, neapskaito už tiekiamas prekes (teikiamas paslaugas) gautų pajamų ar pan.), prieš pradėdami faktinį operatyvų patikrinimą, pareigūnai gali atlikti kontrolinį prekių (paslaugų) pirkimą[3] ir pavedimą atlikti tikrinimą bei tarnybinį pažymėjimą pateikti po kontrolinio pirkimo.
VMI atliekami tikrinimai dėl įtariamos neteisėtos veiklos ir norima keisti neplaninio tikrinimo tvarka vaistinėse yra du skirtingi dalykai. Minėtas pavyzdys rodo, kad tokie išimtiniai tikrinimo atvejai (kai ūkio subjektas informuojamas apie tikrinimą po kontrolinio pirkimo) taikomi tik esant pagrįstoms abejonėms, kad ūkio subjektas vykdo neteisėtą veiklą. Tačiau šiuo atveju, be jokių pagrįstų įrodymų, negalima laikyti vaistinių veiklą kaip nesąžiningą ir neteisėtą a priori, kuriai būtina griežtesnė ar kitokia priežiūra nei kitiems ūkio subjektams.
3) Nauji siūlymai pažeidžia ūkio subjektų veiklos priežiūros principus
Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais: minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, nediskriminavimo, planavimo, viešumo, metodinės pagalbos teikimo, funkcijų atskyrimo.[4] Įstatymų projektų siūlymai pažeidžia šiuos esminius principus, kuriais remiasi ūkio subjektų priežiūra.
Pirma, pažeidžiamas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas. Tikrintojų funkcijos vykdant neplaninį tikrinimą ir pateikiant dokumentus prieš pradedant tikrinimą ir šiuo metu jiems leidžia netrukdomai tikrinti farmacinių paslaugų teikimą, kainodaros reikalavimų laikymąsi, nustatyti pažeidimus. Kadangi priežiūros tikslus pilnai galima užtikrinti ir su dabartiniu reguliavimu, siūlomi priežiūros tvarkos pokyčiai būtų neproporcingi.
Antra, būtų pažeidžiamas viešumo principas, kuris užtikrina, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, būtų vieša. Naujais pakeitimais visa patikrinimo informacija (kokiais motyvais pradėtas tikrinimas, kokie yra tikrinimo objektai, ką tikrinti įgaliotas inspektorius ir kt.) būtų viešinama atlikus tikrinimą. Nors po tikrinimo ir būtų viešinama tikrinimo informacija, tačiau ūkio subjektas prarastų galimybę iš anksto susipažinti su tikrinimo informacija, atlikimo procedūromis ir pan. Išankstinis žinojimas apie būsimą planinį patikrinimą leidžia ūkio subjektui geriau planuoti savo veiklą, skatina peržiūrėti vykdomos veiklos atitikimą ne tik planuojamos tikrinti srities reikalavimams, bet ir kitų teisės aktų reikalavimams. Kai patikrinimai (tiek planiniai, tiek neplaniniai) ūkio subjektus „užklumpa“ netikėtai, tai neskatina jų laikytis teisės aktų reikalavimų nuolat.
Pažymėtina, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros principai buvo įtvirtinti dėl to, kad būtų pakankamai aiškus reguliavimo tikslas ir kryptis, taikytini bendrai visų ūkio subjektų veiklos priežiūrai. Taip buvo gerinamas verslo aplinkos teisinis reguliavimas ir ūkio subjektų priežiūra. Projektais pažeidžiant esminius ūkio subjektų priežiūros principus, nuo geresnio reguliavimo žengiamas žingsnis atgal.
4) Priėmus naujus pakeitimus būtų pažeista ūkio subjektų teisė žinoti neplaninio patikrinimo (ar kontrolinio pirkimo) atlikimo pagrindą
Neplaninis patikrinimas gali būti pradėtas priėmus įgaliotos priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Šiuo metu esantis reguliavimas, kad priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, leidžia ūkio subjektui iš anksto susipažinti su informacija, kodėl atliekamas tikrinimas, kam suteikta teisė atlikti tokį tikrinimą, bei leidžia įvertinti, ar sprendimas atlikti patikrinimą yra pagrįstas. Taigi dabartinis reguliavimas saugo ūkio subjektų teisę žinoti neplaninio patikrinimo (ar kontrolinio pirkimo) atlikimo pagrindą. Jeigu būtų priimti nauji Projektų siūlymai, ūkio subjekto teisė užtikrinti, kad niekas be tinkamo sprendimo negalėtų jo tikrinti, būtų pažeista.
5) Priėmus naujus pakeitimus gali būti piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi
Jeigu būtų priimti nauji siūlymai ir ūkio subjektas nebūtų informuojamas apie atliekamą kontrolinį pirkimą, tokiu atveju gali atrasti tikrintojų piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, tikrintojas gali pradėti provokuoti ūkio subjektą (t. y. farmacininką), ir provokuojant sukelti tam tikrus aptarnavimo ar pardavimo pažeidimus, dėl kurių ūkio subjektams grėstų atsakomybė arba jie būtų baudžiami. Kadangi, tokio tikrinimo metu veikia „žmogiškasis faktorius“, t. y. kontrolinis pirkimas vyksta bendraujant ūkio subjektui ir priežiūros institucijos inspektoriui, pastarajam pradėjus provokaciją, atsiranda pavojus, kad pardavėją tai gali paveikti. Tokiu atveju ūkio subjektas neturės jokių įrodymų ir negalės įrodyti, kad tikrinimo metu nepagrįstai buvo provokuojamas. Taigi, slaptas kontrolinis pirkimas sudarytų sąlygas priežiūros institucijoms tikrinimo metu nepagrįstai piktnaudžiauti ir provokuoti vieną ar kitą vaistinių tinklą ir jų darbuotojus.
6) Neaiškios tikrintojų skaičiaus didinimo priežastys ir kiek tai valstybės lėšų pareikalautų
Farmacijos įstatymo 61 str. 5 dalį siūloma papildyti nuostata, kad kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus gali atlikti ir kiti Tarnybos darbuotojai, įgalioti vykdyti priežiūrą. Toks siūlymas kelia abejonių. Projekto rengėjai nepateikia informacijos, ar tokių tikrintojų padaugėtų, ar bus tik padidinimas darbo krūvis esamiems darbuotojams, ar bus įdarbinami ir nauji darbuotojai.
Neaišku ir tai, jei būtų didinamas tikrintojų skaičius įdarbinant naujus darbuotojus ar mokant esamiems darbuotojams už papildomą darbą, kiek tai valstybės lėšų pareikalautų. Projektų rengėjai taip pat nepateikia informacijos ir apie tai, jeigu būtų padidintas tikrintojų skaičius ar dėl to būtų dažniau atliekami kontroliniai pirkimai vaistinėse.
Kaip nurodoma Projektų aiškinamajame rašte, pagrindinė tikrintojų išplėtimo priežastis – vaistinių darbuotojai dažnai atpažįsta dabartinius tikrintojus pagal išvaizdą, todėl iškart sužino apie tikrinimą. Tačiau tokia priežastis vėlgi nėra tinkama plėsti tikrintojų skaičių. Visų pirma, keičiantis darbuotojams vaistinėse (dirbant pamainomis arba įdarbinus naujus farmacininkus) ir siunčiant į tą vaistinę vis kitą tikrintoją atpažįstamumas ne visuomet yra. Antra, nauji tikrintojai po kurio laiko taip pat gali būti atpažįstami, nebent jų būtų tiek daug arba jie būtų keičiami taip dažnai, jog nebūtų įmanoma atpažinti. Neįvertinus rizikos, kad nauji tikrintojai po kurio laiko taip pat gali būti atpažįstami, nėra logiška apie kontrolinį pirkimą pranešti po jo atlikimo. Trečia, Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba turi ir kitas svarbias darbo funkcijas, todėl neturi būti nepagrįstai didinamas vaistinių veiklos priežiūrą vykdančių darbuotojų skaičius arba plečiamos esamų darbuotojų funkcijos (nelogiška samdyti ir išlaikyti tiek tikrintojų, kad kiekvieną kartą tikrinimus atliktų skirtingas inspektorius).
Išvados ir pasiūlymai
Siūlome atsisakyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo NR. VIII-1234 364 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo NR. X-709 61 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimų bei palikti galioti dabar esančią tvarką.
