Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo aprašo projektą (toliau – Aprašas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus.
Bendros pastabos
Aprašas nustato kelis specifinius, sudėtingus ūkinės veiklos reguliavimus – diversifikavimą, garantinį tiekimą, SGD terminalo pajėgumų paskirstymo tvarką. Turint galvoje kiekvieno iš šių veiklų reglamentavimo sudėtingumą, tikslinga būtų šiuos ūkinės veiklos reguliavimus nustatyti atskiruose teisės aktuose.
Dėl Garantinio SGD tiekėjo sąvokos (22 straipsnis)
Atkreipiame dėmesį, kad Garantinis SGD tiekėjas nėra apibrėžtas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme ar šiame apraše.
Dar daugiau, Garantinis tiekimas, toks, koks jis yra Apibrėžtas apraše nesiderina su Garantinio tiekimo funkcijomis, apibrėžtomis Gamtinių dujų įstatymo 39 straipsnyje. Suskystintų dujų įstatymas negali būti pagrindas nukrypti nuo (ar prieštarauti) Gamtinių dujų ar Energetikos įstatymui. SGD Terminalo įstatymas viršenybę turi tik reglamentuojant specifinius SGD aspektus. SGD įstatymas negali turėti viršenybės tada, kada reglamentuojami mažiau specifiniai santykiai.
Kadangi Garantinis dujų tiekimas apima bendresnę veiklą nei SGD Terminalo veikla Aprašo nuostatos privalo būti suderintos su Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis. Be to, Apraše numatytas Garantinio tiekėjo apibrėžimas, funkcijos, įpareigojimai, negali prieštarauti Garantinio tiekėjo veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir teisinėms normoms. Nereikia pamiršti, kad energijos rūšis yra gamtinės dujos; jų pateikimo būdas – dujiniu, suspaustu ar suskystintu pavidalu neturi esminės reikšmes, kalbant apie energijos tiekimą (ar garantinį energijos tiekimą) vartotojams.
Atkreipiame dėmesį, kad Garantinis SGD tiekėjas, pagal tai, kaip jo veikla yra reglamentuojama Apraše negali būti prilygintas „paskutinės vilties tiekėjui“ (supplier of last resort). Paskutinės vilties tiekėjas yra skirtas aprūpinti smulkius, buitinius ir pažeidžiamus vartotojus energija. Visiškai nesuprantama ir nepagrįsta, kodėl dabartinis (arba būsimas) Garantinis gamtinių dujų tiekėjas negali vykdyti garantinio SGD tiekėjo vaidmens.
Akivaizdu, kad šiuo atveju Garantinis SGD tiekėjas nevykdo „paskutinės vilties tiekėjo“ funkcijos, taip, kaip tai yra priprasta, t.y. buitinių ir pažeidžiamų vartotojų aprūpinimas energija. Netgi atvirkščiai, jis vykdo greičiau savotišką „paskutinės vilties pirkėjo“ funkciją, t.y. veikia kaip ūkio subjektas, garantuojantis pirkimus iš SGD terminalo.
Siūlymas. Iš esmės persvarstyti Garantinio SGD tiekėjo funkciją, ją nustatant taip, kad atitiktų garantinio tiekimo sąvoką.
Dėl Garantinio SGD tiekėjo funkciją įgyvendinančios įmonės paskyrimo (23 straipsnis)
Aprašo 23 straipsnis nustato, kad Garantinis SGD tiekėjas yra valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra. Kitaip tariant, sukuriama garantinio tiekėjo funkcija pavedama vykdyti valstybei priklausančiai įmonei. Kadangi iš Aprašo išplaukia, kad Lietuvoje bus tik vienas Garantinis SGD tiekėjas, iš kurio įmonės bus įpareigotos pirkti paslaugas, nepateisinama, kodėl šiai Garantinio SGD tiekėjo funkcijai vykdyti nebuvo skelbtas konkursas, ar kitos priemonės, užtikrinančios, kad garantinio tiekimo paslauga būtų teikiama mažiausiomis sąnaudomis ir kaina vartotojams. Primename, kad viešieji interesai energetikos sektoriuje privalo būti užtikrinti siekiant didžiausio ekonominio efektyvumo ir mažiausios galutinės kainos vartotojams.
Todėl toks monopolinės teisės suteikimas pažeidžia vartotojų interesus, arbitrariai suteikia monopolines teises ūkio subjektui. Dar daugiau, Garantinio SGD tiekėjo paskyrimas be konkurso, pasirenkant valstybės įmonę, prieštarauja skaidrumo valstybės sektoriuje principams, ir valstybės valdomų įmonių valdymo pertvarkai. Reikia atkreipti dėmesį, kad VĮ Lietuvos Naftos produktų agentūra niekada nėra vykdžiusi SGD ar gamtinių dujų tiekimo vartotojams. Situacija nėra palyginama su situacija pvz., elektros energijos sektoriuje, kur garantinis tiekimas yra pavestas daugiausiai vartotojų turinčiam ir istoriškai susiklosčiusiam tiekėjui.
Siūlymas. Keisti 23 straipsnį iš esmės, skelbiant konkursą ar analogišką skaidrų ir atvirą konkursą garantinio SGD tiekėjo funkcijai vykdyti.
Dėl diversifikavimo laikotarpio (16 straipsnis)
Aprašo 16 straipsniu įtvirtinama, kad įmonės, norėdamos atitikti Aprašo reikalavimus privalo užsitikrinti SGD kiekį visam diversifikavimo periodui (t.y. nuo 2015 m iki 2019 m. ir nuo 2020 m. iki 2024 m.). Tai reiškia, kad įmonės, importuojančios dujas jungiamaisiais vamzdynais, taip pat turės užsitikrinti SGD tiekimą 5 metams į ateitį. Toks įpareigojimas savo esme yra panašus į ilgalaikius kontraktus ir atima galimybę įpareigotosioms įmonėms pasinaudoti kainų svyravimais momentinėje („Spot“) rinkoje ir nusipirkti SGD mažiausia kaina. Toks SGD tiekimo modelis prieštarauja esminėms nuostatoms, dėl ko buvo kuriamas SGDT projektas, t.y. įgalinti dujų vartotojus pirkti dujas laisvoje, kintančios kainos rinkoje.
16 straipsnis yra palankus SGDT operatoriui, tačiau visiškai nepalankus gamtines dujas importuojančioms įmonėms. Toks išskirtinai vienai kontrakto pusei nepalankus reglamentavimas negali būti pagrįstas nei Gamtiniu dujų, nei Suskystintųjų gamtiniu dujų įstatymu. Įpareigotosioms įmonėms ir vartotojams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas įvykdyti diversifikavimo reikalavimus. Tame tarpe ir numatant galimybę diversifikavimą užtikrinti ne visam laikotarpiui, o ir kalendoriniams metams.
Reikia prisiminti, kad gamtines dujas importuojančios įmonės ir vartotojai jau ir taip prisiima visas esmines SGD Terminalo pastatymo išlaidas, susijusius įpareigojimus. Aprašo 16 straipsniu šie įpareigojimai yra ir toliau neproporcingai didinami. Todėl bent šiame etape yra būtina vartotojams nesudaryti kliūčių įvykdyti diversifikavimo reikalavimus jiems patogiausius būdu.
Siūlymas. 16 straipsnį papildyti „kalendoriniams metams“ ir išdėstyti taip:
„Įpareigotosios gamtinių dujų įmonės privalo užsitikrinti Aprašo 5.1 punkte numatytam gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimui įgyvendinti reikalingą suskystintų gamtinių dujų kiekį visam atitinkamam diversifikavimo užtikrinimo laikotarpiui, kalendoriniams metams ar atitinkamai laikotarpio daliai, jei veikla vykdoma ne visą laikotarpį. Įpareigotosios gamtinių dujų įmonės Aprašo 5.1 punkte nustatytą gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimą įgyvendina vienu ar keliais iš šių būdų, kurie taikomi kiekvienas atskirai ar kartu“
Dėl nepagrįstai palankių sąlygų Garantiniam SGD tiekėjui, įpareigotųjų įmonių atžvilgiu (26, 31 straipsniai )
Jei įpareigotosios įmonės ne pačios perka SGD, o perka diversifikavimo paslaugas iš garantinio tiekėjo, tuomet laikotarpis, kuriame reikia užtikrinti diversifikavimą yra tik vieneri metai (26 straipsnis). Tai reiškia, kad garantiniam tiekėjui yra sukuriamos nepagrįstai palankios sąlygos veiklai, palyginus su diversifikavimo sąlygomis, keliamomis gamtines dujas importuojančioms įmonėms. Tokiu būdu Garantiniam SGD tiekėjui, administraciniu sprendimu yra sudaromos sąlygos iškreipiančios konkurenciją.
Pagal 31 straipsnį įpareigotosios įmonės iš SGD Terminalo turi pirkti lygiu grafiku, t.y. tiek pat kiekvieną mėnesį. Tačiau tokia nuostata gali būti nenaudinga įmonėms ar vartotojams, kurių dujų suvartojimas kinta. Natūralu, kad įpareigotosioms įmonėms turi būti sudarytos sąlygos importuoti dujas per SGDT kintamu grafiku.
Tokia galimybė yra numatyta, tačiau tik tada, kai įpareigotoji įmonė susitaria su Garantiniu SGD tiekėju. Bet Garantinis SGD tiekėjas diversifikavimo veikloje yra konkurentas įpareigotosios įmonės atžvilgiu. Tai reiškia, kad Garantiniam SGD tiekėjui yra suteikiama teisė apriboti konkurenciją diversifikavimo veikloje, o taigi ir apriboti konkurenciją. Svarbu pastebėti, kad toks reglamentavimas nėra tiesioginė Gamtinių dujų ar Suskystintų gamtinių dujų įstatymo išdava. Kadangi Aprašas yra ministro įsakymas (o ne įstatymas) jis privalo neprieštarauti Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Todėl šioms ir kitoms nuostatoms įvertinti rekomenduotina Konkurencijos tarybos išvada.
Siūlymas: 1) užtikrinti nediskriminuojančias ir lygias sąlygas įpareigotoms įmonėms pačioms vykdyti diversifikavimo reikalavimus; 2) įpareigoti Konkurencijos tarybą pateikti išvadą dėl viso Aprašo neprieštaravimo Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.
Dėl SGD terminalo pajėgumų paskirstymo (29 straipsnis)
Įstatymo 29.3 straipsniu SGD terminalo pajėgumų paskirstymo aukcione draudžiama dalyvauti „ūkio subjektams, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu ir (arba) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, yra laikomi kontroliuojamais gamtinių dujų tiekėjo, tiekiančio gamtines dujas į Lietuvos Respubliką jungiamaisiais ir kitais perdavimo sistemos gamtinių dujų vamzdynais, ar jį kontroliuojančių asmenų“.
Toks ūkinės veiklos apribojimas yra nepagrįstas. Net jei šiuo siūlymu yra bandoma perteikti ES energetikos politiko 3 paketo nuostatas, neaišku, kodėl su SGD Terminalo veikla susijusiems ūkio subjektams nėra draudžiama dalyvauti pajėgumų paskirstymo aukcione.
Svarbiausia, nepagrįstai draudžiant dalyvauti tam tikriems ūkio subjektams yra apribojama konkurencija ir tikėtina, kad SGD bus tiekiamos aukštesne, nei įmanoma kaina. O tai reiškia nepagrįstai aukštesnes energijos kainas vartotojams.
Siūlymas. Atsisakyti 29 str. 3 punkto. SGD terminalo pajėgumų paskirstymo tvarką tvirtinti atskiru dokumentu.
Dėl garantinio SGD tiekėjo kainos nustatymo (27 straipsnis)
Numatyta, kad Garantinio SGD tiekiamų dujų kaina yra reguliuojama. Reguliuojama kaina nustatoma įtraukiant visas sąnaudas ir taikant 1,1 koeficientą. Nepagrįsta ir nepaaiškinta, kodėl pasirinktas toks reguliavimo būdas. Atkreipiame dėmesį, kad reguliavimu yra nustatoma konkreti, o ne viršutinė kaina. Pelnas ir yra paprastai įtraukiamas į reguliuojamos kainos skaičiavimą, tačiau ne tokiu būdu. Pagal straipsnio formuluotę išeina, kad vidutiniškai garantinis SGD tiekėjas turėtų uždirbti 10 proc. pelno, o tai yra didesnė marža nei nustatoma kitose reguliuojamose energijos kainose.
