Vyriausybės siūlomi Darbo kodekso (DK) pakeitimai yra būtinas pirmas žingsnis į egzistuojančią darbo santykių realybę labiau atspindintį reguliavimą. Jūsų dėmesiui pateikiame siūlomų DK pakeitimų palyginimą su atitinkamomis Danijos darbo santykių reguliavimo nuostatomis. Ši šalis pasižymi tuo, kad darbo santykių reguliavimas tenkina tiek darbuotojų, tiek verslo poreikius. Palyginus siūlomus DK pakeitimus su esamu Danijos reguliavimu matyti, kad siūlomi pakeitimai atitinka šios šalies praktiką. Vidutinio darbo laiko apskaita, centralizuotai neribojamas terminuotų sutarčių, darbo grafiko sudarymas ir kitos nuostatos Danijoje nelaikomos darbuotojo teisių pažeidimu. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kviečia susitelkti konstruktyviam dialogui dėl seniai pribrendusių pokyčių reglamentuojant darbo santykius ir svarstyti Vyriausybėms siūlomą DK pakeitimų paketą.
Šioje analizėje lyginame Danijos darbo santykių reguliavimo atitinkamas nuostatas su Vyriausybės Seime užregistruotu Lietuvos Darbo kodekso pakeitimų projektu (XIP-4555).
Lietuvos darbo santykių reguliavimas yra griežtas, darbo valandų apribojimas yra didžiulė našta, o su darbo užmokesčiu nesusiję darbo kaštai yra aukščiausi regione (nurodo Pasaulio Bankas, Europos Komisija ir investuotojai). Tuo tarpu pagal tarptautinius tyrimus Danijos darbo rinka pasižymi didžiausiu lankstumu Europoje.
Priešingai nei Lietuvos, Danijos darbo teisė nekodifikuota. Darbo santykių reguliavimas priklauso nuo konkretaus darbuotojo priskyrimo vienai iš trijų kategorijų:
1) Aukščiausio lygio vadovams ir vadybininkams darbo įstatymai praktiškai netaikomi, dėl visko deramasi individualiai;
2) Apmokami darbuotojai (Salaried employees) – galioja valstybinis reguliavimas dėl darbo sutarčių, atostogų. Šioje kategorijoje – parduotuvių, ofisų, pirkimo – pardavimo veiklos, sandėliavimo operacijų, techninių ar klinikinių paslaugų darbuotojai ar tokie, kurių darbas prižiūrimas kitų asmenų ar darbdavio. Darbo santykiams taikomi įstatymai bei jų pagrindu individualios darbo sutartys, retai taikomos kolektyvinės sutartys.
3) Darbininkai – daugiausiai jų darbo santykiams reguliuoti taikomos kolektyvinės sutartys.
Administracinė našta
Siūloma atsisakyti pavyzdinės sutarties formos – Danijoje jos nėra. Šioje šalyje galioja Europos Sąjungos reikalavimas informuoti apie esmines darbo sąlygas. Be to, darbo sutartį sudaryti raštu darbdavys įpareigotas tik tada, kai darbuotojas vienoje pozicijoje dirba daugiau kaip mėnesį, o jo darbo valandos per savaitę viršija 8 val.
|
Danija
|
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Darbo sutarties forma |
- Raštu
- Žodžiu (kai darbuotojas toje pačioje pozicijoje dirba iki 1 mėn. iki 8 val. per savaitę)
|
|
Atsisakyti pavyzdinės sutarties formos |
- Nėra nustatytos sutarties formos.
- Pagal ES reikalavimus, darbdavys įpareigotas raštu informuoti apie darbo sąlygas darbuotoją pasirinktu būdu
|
- Privaloma pavyzdinė darbo sutarties forma
|
Teisė į darbuotojo informaciją įgyvendinama tiek Lietuvoje, tiek Danijoje. Tačiau pastarojoje šalyje nėra imperatyvaus visuotinio reguliavimo dėl atsiskaitymo lapelio įteikimo. Todėl šiuo atveju Lietuvos DK apibrėžus darbdavio pareigą darbuotojui reikalaujant įteikti atsiskaitymo lapelį, tai atitiktų Danijos praktiką, kai darbuotojas ir darbdavys konkrečioje įmonėje individualia ar kolektyvine sutartimi susitaria, kaip jis bus informuotas.
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai
|
| Kita administracinė našta |
Nerasta duomenų apie darbo pažymėjimo ekvivalentą. |
Privaloma įteikti Vyriausybės nustatytos formos darbo pažymėjimą |
Atsisakyti darbo pažymėjimų. |
| Darbuotojas turi teisę gauti raštu atsiskaitymo lapelį. |
Privaloma kas mėnesį įteikti darbuotojui atsiskaitymo lapelį |
Atsisakyti privalomo atsiskaitymo lapelio įteikimo visais atvejais, paliekant darbuotojui teisę gauti atsiskaitymo lapelį pagal poreikį. |
Darbo laikas ir jo organizavimas
ES darbo laiko direktyva nustato galimą vidutiniškai 48 valandų darbo savaitę. Danai išlaiko šį reikalavimą kaip pamatinį, skaičiuodami vidutinį darbo laiką. Susitarimai dėl konkrečios darbo dienos laiko paliekami kolektyviniam arba individualiam susitarimui. Šiuo metu Lietuvoje darbo laiko apskaita yra nelanksti – skaičiuojamas maksimalus, o ne vidutinis darbo laikas, o suminė darbo laiko apskaita galima tik sudarant kolektyvines sutartis ir esant būtinumui. Siūlomi DK pakeitimai būtų mažiau lankstūs nei bendrasis Danijos reguliavimas: savaitės darbo laikas liktų maksimaliai (ne vidutiniškai) 40 valandų, tik lanksčiau būtų galima išdėlioti darbo dienos valandas.
|
Danija |
Lietuva |
DK PAKEITIMAI |
| Darbo laikas |
Standartinė darbo diena |
|
| Vidutiniškai 48 val. per savaitę.
Galimi kitokie susitarimai
Kolektyvinėmis ar individualiomis sutartimis.
|
Maksimaliai – 8 val., 40
val. per savaitę;
Suminė darbo laiko apskaita: 48 val. per savaitę, 12 val. per dieną per 4 mėn. periodą.
|
Maksimaliai 40 val. per savaitę, vidutiniškai 8 val. per dieną. |
| Maksimalus darbo dienų skaičius per savaitę |
| 6 dienos |
5,5 dienos |
| Privalomas dienos nepertraukiamo poilsio laikas |
| 11 val. |
11 val. |
| Privalomas savaitės nepertraukiamo poilsio laikas |
| 24 val. |
35 val. |
Darbo grafikų sudarymo tvarka Danijoje taip pat nėra centralizuota. Dėl jos susitariama įmonės lygmeniu ar konkretaus darbuotojo atveju. Tuo tarpu Lietuvoje DK įtvirtinama, kad privaloma juos paskelbti prieš dvi savaites ir derinti su darbuotojų atstovais. DK pakeitimai leistų iš dalies lengviau prisitaikyti prie individualių darbuotojo poreikių ir palengvintų įmonės veiklos prognozavimo naštą. Tačiau lieka konkretus laiko reikalavimas – darbo grafikas sudaromas ne vėliau kaip prieš savaitę, individualus susitarimas taip pat ribotas.
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Darbo laiko organizavimas |
Darbo grafiką sudaro darbdavys, atsižvelgdamas į:
a) kolektyvines sutartis
b) ar individualias sutartis
|
Darbo grafikas sudaromas prieš
a) 2 savaites,
b) derinant su darbuotojų atstovais.
|
Siūloma leisti skelbti grafikus prieš 1 savaitę, kai tai nustato vidaus darbo tvarkos taisyklės.
Darbo laiko apskaitos tvarka toliau reglamentuojama Vyriausybės.
|
Atostogų reguliavimas
Pagal Danijos Atostogų įstatymą (netaikomas viešajam sektoriui, taip pat atskiroms šakoms, pvz.: žemės ūkio, čia dirbama pagal atskiras kolektyvines sutartis, netaikoma ir tam tikriems darbuotojams – pensininkams), darbuotojui priklauso 25 dienos atostogų. Jos skiriamos per penkias savaitės dienas, kad proporcingai patektų nedarbo ir darbo dienos, įskaitomos į atostogų periodą. Arba atostogos suteikiamos tuo pačiu būdu, kaip buvo organizuojamas darbas, t.y. jei darbuotojas dirba pamainomis, turėdamas 3 darbo, o po to 3 nedarbo dienas, tai atostogų 25 dienos skaičiuojamos per tas pamainos dienas, kai dirbama.
Lietuvos reguliavimas įtvirtina ES reikalavimą suteikti mažiausiai 4 savaites apmokamų kasmetinių atostogų, kurios skaičiuojamos kalendorinėmis dienomis. Siūloma jas skaičiuoti darbo dienomis. Dėl papildomų atostogų suteikimo ne iš valstybės biudžeto išlaikomose įmonėse, įstaigose ir organizacijose bus galima tartis tik kolektyvinėse sutartyse bei nustatyti darbo tvarkos taisyklėse – išimama nuostata dėl tokio susitarimo individualioje darbo sutartyje.
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
|
25 dienos |
28 kalendorinės dienos |
Skaičiavimas darbo dienomis |
|
Dėl ilgesnių galima
susitarti kolektyvinėje sutartyje ir darbo sutartyse. nustatomos kitais teisės aktais.
|
Pailgintas atostogas nustato Vyriausybė tam tikriems darbuotojams.
Papildomas – už tam tikras sąlygas ir darbų pobūdį bei už ilgalaikį darbą nustato Vyriausybė, kolektyvinės ar individualios sutartys.
|
Keičiama nustatymo tvarka – viešajame sektoriuje nustato Vyriausybė. Kitose įmonėse – kolektyvinės sutartys ar darbo tvarkos taisyklės. Atsisakoma papildomų atostogų skyrimo individualia sutartimi. |
|
Kasmetinių atostogų ir susijusio užmokesčio reikalavimo terminas |
Nustatyti senaties terminą reikalavimo teisei už nepanaudotas kasmetines atostogas – už trejus metus. |
|
Iki rugsėjo 30 d. pasibaigus atostogų metui (atostogos nuo balandžio 30 d. iki gegužės 1d.) – senaties terminas apie pusę |
nėra |
|
Terminuotos sutartys
Terminuotų sutarčių sąlygos Danijoje įstatymais nereguliuojamos. Terminuotos sutarties šalys iš esmės yra laisvos susitarti dėl darbo santykių. Vyrauja sutarties laisvės principas ir įstatymiškai įtvirtinta tik ES taisyklė nediskriminuoti darbuotojų, dirbančių pagal terminuoto darbo sutartis ir nepiktnaudžiauti terminuotos sutarties pratęsimų skaičiumi. Taip pat nėra įstatymu nustatyto įstatymu maksimalaus terminuotos sutarties termino. Tokie terminai nustatomi tik kolektyvinėmis sutartimis (pvz. švietimo darbuotojams).
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Terminuotos darbo sutartys |
- Nėra maksimalaus termino
- Pratęsimų skaičius limituojamas tik kai kuriuose sektoriuose kolektyvinėmis sutartimis – pvz. švietimo.
- Reikalavimas nepiktnaudžiauti pratęsimų skaičiumi, nediskriminuoti.
Terminuotos sutarties tapimas neterminuota:
Pagal individualų ar kolektyvinį susitarimą.
|
Maksimalus terminas iki 5 m.
Draudžiama nuolatinio pobūdžio darbams.
I
šimtys:
kolektyvinėse sutartyse
Terminuotos sutarties tapimas neterminuota:
- jei po termino pasibaigimo šalys faktiškai tęsia darbo santykius ir nereikalauja jų nutraukti;
- jei terminuotos sutarties galiojimo metu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo sudaryta neterminuota sutartis;
- esant darbuotojo reikalavimui, jei tam pačiam darbui, po terminuotos sutarties nepratęsimo arba nutraukimo, nepraėjus 1 mėn. nuo nepratęsimo ar nutraukimo, su tuo pačiu darbuotoju sudaroma nauja terminuoto darbo sutartis.
|
Atsisakyti objektyvių priežasčių reikalavimo
Nustatyti maksimalų sutarties terminą iki 2 m., su pratęsimais – 6 metai.
|
Darbo santykių nutraukimas
Danija nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 158 dėl darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva. Įstatymo pagrindu apsauga nustatoma tik tokia, kuri kyla iš ES reikalavimų. Visa kita yra individualus ar kolektyvinis susitarimas. Apmokamiems darbuotojams (ne darbininkams) įstatymu nustatomi bendri įspėjimo terminai ir išmokos.
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Įspėjimo terminai, kai atleidžiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės |
Įspėjimo terminas pagal išdirbtą laikotarpį įmonėje:
- Iki 6 mėn. – prieš 1 mėn;
- Nuo 6 mėn. – prieš 3 mėn.
Toliau pridedant mėnesį už kiekvienus 3 išdirbtus metus. (Maksimaliai- prieš 6 mėn. išdirbus 10 ir daugiau metų.)
Kolektyvinėmis sutartimis – trumpesni, varijuoja nuo 8 d. iki 3-4 mėn.
Individualus susitarimas galimas dėl ilgesnių terminų.
|
Įspėjimo terminai:
- prieš 2 mėn. bendrąja tvarka;
- 4 mėn., kai atleidžiamas saugomos darbuotojų kategorijos asmuo
Terminai netaikomi esant DK 136 str. pagrindams, įskaitant darbuotojo kaltę
|
Visų darbuotojų įspėjimo terminas priklausys nuo darbo stažo toje įmonėje, t.y. įspėjimas bus nuo 1 iki 3 mėn (išdirbus iki 3 m.- 1 mėn, iki 10 m. – 2 mėn., daugiau kaip 10 m – 3 m.).
Garantijos dėl socialinės padėties netaikomos.
|
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Išmokos |
Išmoka mokama, kai darbuotojas dirbo ne trumpiau nei 12 mėn.
Kompensacijos dydis ribojamas – maksimaliai darbuotojo darbo užmokestis už pusę jam taikomo įspėjimo termino (t.y nuo 1,5 iki 3 mėn, darbo užmokesčio).
Specialios kompensacijos skiriamos išdirbus įmonėje 12, 15 ar 18 metų – išmokamas atitinkamai 1, 2 ir 3 mėnesių atlyginimas.
Dėl papildomų išmokų galima susitarti kolektyvinėse sutartyse.
|
pagal išdirbtą laiką įmonėje:
- iki 12 mėn. – 1 mėn. vidutinio dydžio atlyginimas;
- 1 – 3 m. – 2 mėn.;
- 3 – 5 m. – 3 mėn.;
- 5 – 10 m – 4 mėn.;
- 10 – 20m. – 5 mėn.;
- daugiau kaip 20 m – 6
mėn.
|
Nustatyti išeitinių išmokų dydžius:
- Stažas iki 6 metų – išeitinė išmoka 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio (VDU)
- Stažas 6-15 metų – 2 VDU išeitinė išmoka.
- Stažas 15-20 metų – 3 VDU išeitinė išmoka
- Stažas virš 20 metų – 4 VDU išeitinė išmoka
|
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Apsauga nuo atleidimo |
Saugomi:
- besilaukiančios ar motinystės atostogose esančios darbuotojos;
- darbuotojai, turintys šeimyninių įpareigojimų.
|
Saugomi darbuotojai, kuriems:
- iki pensijos liko 5 m.,
- asmenys iki 18 m.,
- neįgalieji,
- darbuotojai, auginantys vaikų iki 14 m
|
Panaikinamas „ypatingo atvejo“ reikalavimas norint atleisti darbuotojus, kuriems iki pensijos liko 5 m., asmenys iki 18 m., neįgalieji, darbuotojai, auginantys vaikų iki 14 m. |
|
Danija |
Lietuva |
Siūlomi DK pakeitimai |
| Neteisėtas atleidimas |
Neteisėtai atleidus mokama kompensacija pagal išdirbtą darbo laiką darbovietėje: nuo 1,5 mėn iki 6 mėn. darbo užmokesčio. |
- Teismo sprendimu grąžinama į darbovietę;
- Priteisiama išeitinė kompensacija ir darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
|
Įtvirtinti, kad neteisėtai atleidus darbuotojas grąžinamas į darbą tik darbdaviui sutikus. Jam nesutinkant išmokama kompensacija – minimaliai 3 mėn. VDU |
Kaip matome, Danijos darbo santykių reguliavimas centralizuotai nustato tik pagrindines taisykles, detales palikdamas susitarimams – kolektyviniams arba individualiems. Tokia sistema leidžia atsižvelgti į konkrečius darbuotojų poreikius bei konkrečios įmonės specifiką ir verslo planus. Palyginus siūlomus DK nuostatas su Danijos darbo santykius reguliuojančiais pagrindiniais aktais, matome, kad dauguma pakeitimų atspindi Europos praktikoje egzistuojančius darbo santykius.
