Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos patvirtinimo
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos „Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos“ projektą nr. 14-6194, (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus.
Nors šio projekto 9.1 punkte nurodyta, kad programa siekiama sumažinti neteisėtą alkoholinių narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlą, tikėtina, kad įgyvendinus numatytas priemones nelegali alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pasiūla tik didės. Šios programos 9.2 punkte taip pat nurodytas tikslas mažinti alkoholio, tabako ir narkotikų paklausą, tačiau ne visos programoje numatytos priemonės bus efektyvios siekiant šio tikslo, o jas įgyvendinus neigiamai paveikiama verslo aplinka.
Dėl prekybos vietų ir jų darbo laiko ribojimo
Statistiniai duomenys rodo, kad 2009 metais įvestas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. bendram alkoholio suvartojimo lygiui įtakos neturėjo[1] arba sumažėjimas buvo laikinas ir dabar grįžta į prieš tai buvusį lygį.[2] Nėra priežasties, dėl ko būtų galima manyti, kad griežtinant apribojimus šį kartą bus pasiektas kitoks rezultatas.
Dėl reklamos draudimo
Alkoholinių gėrimų reklama yra skiriama ne skatinti ir didinti bendrą alkoholinių gėrimų vartojimą, bet skatinant pasirinkti konkretų gėrimą. Užsakydami alkoholinių gėrimų reklamą pardavėjai siekia klientus informuoti apie jų kainą, skonį, kokybę ar kitas savybes. Šia reklama siekiama išsiskirti iš konkurentų ir paskatinti vartojus, kurie ketina įsigyti alkoholinių gėrimų, išsirinkti konkrečią prekę, o ne paskatinti bendrai pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Todėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimas bendram alkoholinių gėrimų suvartojimui įtakos neturės, tik sumažins vartotojams prieinamą informaciją. Dėl to ši priemonė siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų suvartojimą nebūtų efektyvi.
Dėl asmenų, galinčių įsigyti ir vartoti tabako gaminius ir alkoholinio produktus, amžiaus cenzo didinimo
Viena iš programos numatytų priemonių yra amžiaus cenzo didinimas alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių norintiems įsigyti asmenims. Ši priemonė būtų netikslinga ir perteklinė, nes iš visų Europos Sąjungos šalių vienintelė Švedija yra numačiusi didesnį amžiaus cenzą alkoholinius gėrimus perkantiems asmenims. Švedijoje alkoholinius gėrimus baruose, restoranuose ir kavinėse galima įsigyti tik nuo dvidešimtiems metų, tačiau šis limitas netaikomas alkoholinių gėrimų parduotuvėse. Jose gėrimai parduodami nuo aštuoniolikos metų.
Priešingai, nuo šešiolikos metų alkoholinius gėrimus (daugumoje – silpnuosius, natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus) galima įsigyti net vienuolikoje Europos Sąjungos šalių: Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Kipre, Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje.
2013 metais Europos Komisijos atliktame tyrime „Eyes on Ages“, rekomenduojama suvienodinti amžiaus cenzą visoje Europos Sąjungoje, nustatant jį ties aštuoniolikos metų riba ir nerekomenduojama šį cenzą didinti.[3] Tas pats pasakytina ir apie tabako gaminius – visoje Europos Sąjungoje nėra nei vienos šalies, kurioje būtų nustatytas didesnis nei 18 metų amžiaus cenzas, todėl nebūtų prasminga šį cenzą didinti Lietuvoje.
Probleminis alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimas tarp nepilnamečių kyla dėl esamų įstatymų nesilaikymo ir kontrolės nevykdymo, o ne dėl įstatymų bazės trūkumų, todėl beprasmiška įvedinėti naujus apribojimus, jei kontroliuojančios tarnybos nesugeba užtikrinti dabartinių įstatymų normų laikymosi.
Dėl taikomo apmokestinimo derinimo su realiojo darbo užmokesčio ir infliacijos lygio pokyčiais
Programoje numatyta, kad siekiant mažinti alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimą ketinama derinti taikomus akcizus su realiojo užmokesčio ir infliacijos lygio pokyčiais. Alkoholio ir tabako apmokestinimas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, ir taip yra neproporcingai didelis, todėl jei norima šiuos akcizus sieti su vidutiniu atlyginimu ir infliacija, juos reikėtų mažinti. Vidutinį atlyginimą uždirbantis lietuvis norėdamas įsigyti vieną pakelį cigarečių, vieną litrą degtinės ir vieną litrą benzino išleidžia 1,8 % savo mėnesinio atlyginimo. Iš visų Europos Sąjungos valstybių, tik Bulgarijoje šios prekės, lyginant su vidutiniu atlyginimu, yra brangesnės.[4] Akcizų skirtumas Lietuvoje ir Rusijoje bei Baltarusijoje yra pagrindinė šių produktų kontrabandos priežastis, dėl to padidinus akcizus šešėlinė rinka tik išaugtų.
Tyrimai rodo, kad didesni akcizai nesumažina alkoholio ir tabako vartojimo net ir pačiose neturtingiausiose šeimose.[5] Būtent neturtingiausiai gyvenantys žmonės bus labiausiai linkę atsigręžti į šešėlinę rinką, jei dėl padidintų akcizų legaliai šių prekių įpirkti jie tiesiog negalės. Dėl to ši programoje numatyta priemonė prieštarauja vienam iš pagrindinių programos 9.1 punkte nurodytų tikslų – neteisėtos alkoholio, tabako pasiūlos mažinimui.
Išvados
Programos 10.4 punkte numatytos priemonės tikėtina nesumažins bendro alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių suvartojimo, tačiau padidins šių produktų šešėlinę rinką ir apsunkins legaliai šiais produktais besiverčiančių įmonių darbo sąlygas, dėl to siūlome šio punkto atsisakyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, LLRI siūlo tobulinti įstatymo projektą atsisakant 10.4 punkte numatytų priemonių.
[4] Lietuvos šešėlinė ekonomika, LLRI, 2012 I pusmetis, p. 9
