Komentaras publikuotas savaitraštyje „Veidas”. Komentarą publikuoti galima tik gavus leidėjo sutikimą.
Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mažėja, tačiau ji išlieka aukšto lygio. 2014 metais šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarys apie ketvirtadalį BVP, rodo naujausias LLRI šešėlinės ekonomikos tyrimas. Taigi šešėlio – vis dar daugiau nei prieš ekonominį nuosmukį.
Šiemet bent dalį savo pajamų „vokelyje“ gauna ar nelegaliai dirba apie 20 proc. gyventojų. Nelegalaus stipriojo alkoholio rinka sudaro 27 proc. visos rinkos, cigarečių – 28 proc., kuro – 26 proc. Sunku būtų ginčytis su teiginiu, kad šešėlio problema Lietuvoje – dar neišspręsta.
Legalios veiklos alternatyva
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nepavyksta sėkmingai mažinti šešėlinės ekonomikos – ryšys tarp mokesčių ir reguliavimo bei šešėlinės ekonomikos nėra įvertinamas pakankamai.
Šešėlinė ir legali veikla yra alternatyvos. Pasirinkimas tarp jų priklauso nuo to, kaip kiekvienas suvokia šių alternatyvų naudą ir sąnaudas. O mokesčiai ir reguliavimas yra ne kas kita, o legalumo sąnaudos. Taigi jei mokesčių ir reguliavimo našta didėja, didėja paskatos visą ar dalį veiklos paslėpti šešėlyje. Todėl šešėlis visada yra noras pabėgti nuo mokesčio ar reguliavimo.
Joks atsitiktinumas, kad labiausiai apmokestinamų prekių ar paslaugų rinkose, daugiausiai ir šešėlio. Dyzelino kainoje akcizas ir PVM sudaro apie 40 proc., benzino kainoje – 50 proc., stipriojo alkoholio – apie 60 proc., cigaretėse – 80 proc. Darbas Lietuvoje apmokestinamas 40 proc., t.y. skirtumas tarp to, kiek darbo vieta kainuoja darbdaviui, ir to, kiek darbuotojas gauna “į rankas”, siekia apie 40 proc. Kaip jau minėta, būtent šiose srityse šešėlis sudaro bent penktadalį rinkos.
Ar tikrai mokesčiai sukelia šešėlį?
Kartais galima išgirsti argumentų, kad mokesčiai nedaro didelės įtakos šešėliui. Šiai pozicijai pagrįsti dažniausiai pasitelkiami duomenys, rodantys, jog tiesioginio ryšio tarp mokesčių tarifų skirtingose šalyse ir tarp šešėlinės ekonomikos dydžio jose – nėra. Tačiau sakyti, kad mokesčiai nedaro įtakos paskatoms veikti šešėlyje būtų taip pat nelogiška kaip sakyti, jog oro temperatūra lauke nedaro įtakos žmonių sąskaitoms už šildymą.
Teisingai, kiekvienas žmogus gauna skirtingą sąskaitą esant tai pačiai lauko temperatūrai, priklausomai nuo jo būsto, įrengtos šildymo sistemos, namo pralaidumo šilumai ar net nuo žmogaus pomėgių gyventi šiltai ar šaltai. Tačiau akivaizdu, kad lauko temperatūra yra pagrindinė priežastis, kodėl būstą reikia šildyti, ir kuo šalčiau lauke – tuo daugiau išleidžiame šildymui. Lygiai taip yra ir kalbant apie šešėlinę ekonomiką. Aišku, mokesčių tarifų įtaka šešėlinės ekonomikos dydžiui priklauso ir nuo kitų veiksnių, tokių kaip šalies ekonominė padėtis, žmonių pragyvenimo lygis, požiūris į šešėlinę ekonomiką, valstybinių institucijų veiklos efektyvumas ir kt.
Mokesčių įtaką patvirtina ir 36 mokslinių studijų, nagrinėjančių įvairių veiksnių įtaką darbo rinkos šešėliui, rezultatai. Mokesčių ir socialinių draudimo įmokų dydis yra svarbiausias veiksnys, darantis įtaką šešėlinei ekonomikai, jis paaiškina 35–52 proc. šešėlinės ekonomikos darbo rinkoje dydžio skirtingose šalyse. Antras svarbiausias veiksnys yra mokesčių mokėjimo moralė, jis paaiškina 22–25 proc. šešėlinės ekonomikos. Trečiasis veiksnys pagal svarbumą yra valstybės institucijų kokybė, ketvirtasis – darbo santykių reguliavimas.
Kuo sunkiau įpirkti, tuo daugiau šešėlio
Analizuojant šešėlį akcizinėse prekėse taip pat kyla natūralus klausimas – kodėl Lietuvoje, kur akcizų dydis tikrai nėra pats didžiausias tarp ES šalių, tiek daug šešėlio? Priežasčių yra įvairių.
Pavyzdžiui, didelis gyventojų pakantumas šešėliui, Lietuvos sienos su dviem ne ES šalimis, kuriose akcizai daug mažesni. Dar viena labai svarbi priežastis – žemas pajamų lygis Lietuvoje ir mažas akcizinių prekių įperkamumas.
Norint nusipirkti 50 l benzino Lietuvoje reiktų išleisti maždaug dvigubai didesnę dalį vidutinių pajamų nei vidutiniškai ES šalyse. Palyginimui – net 4 kartus daugiau nei Vokietijoje, Belgijoje ar Prancūzijoje. Pagal benzino įperkamumą prasčiau nei Lietuvoje yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Panaši padėtis yra ir su stipriuoju alkoholiu ir cigaretėmis Lietuvoje. Nors akcizai jiems nėra didžiausi, tačiau dėl santykinai žemų žmonių pajamų, įpirkti šias prekes yra sunku. Būtent todėl net ir žemesnis akcizo tarifas daro didelę įtaką akcizinių prekių šešėliui Lietuvoje. Sunkiai įpirkdami akcizines prekes gyventojai linkę rinktis nelegalias.
Tik kontrolės neužtenka
Svarbi kovos su šešėline ekonomika Lietuvoje problema yra ta, kad šešėlinė ekonomika Lietuvoje glaudžiai siejama su valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijų (pvz., VMI, Muitinė, Policija ir pan.) veikla. Taip tarsi užprogramuojamas šešėlinės ekonomikos mažinimas per efektyvesnį veikiančiųjų šešėlyje gaudymą ir baudimą.
Pavyzdžiui, Valstybės finansų kontrolės ir teisėsaugos institucijų uždavinių ir priemonių plane 2013–2014 metams iš 64 numatytų priemonių 56 priskirtinos kontrolės priemonėms, dalyvavimo šešėlinės veiklos pasunkinimui, rizikos ir sąnaudų didinimui.
Kontrolė, be abejo, yra svarbu. Norint, kad šešėlinės veiklos būtų mažiau reikia siekti, kad ji būtų kuo mažiau patraukli. Tačiau toks požiūris į kovą su šešėliu sukelia problemų ir mažina kovos su šešėline ekonomika efektyvumą. Kontrolės mechanizmai gali veikti, tačiau šešėlinė ekonomika gali tuo pat metu augti ar nemažėti, jei yra didelis ekonominis motyvas užsiimti šešėlinėmis veiklomis. Jei legalumo sąnaudos yra didelės, „išlošti“ perėjus į šešėlį galima daug – tuomet ir sugriežtinta kontrolė nebepadeda.
Svarbu ir tai, jog prieš šešėlį kovojant tik kontrolės priemonėmis, daug mažiau vertinama valdžios sprendimų, susijusių su ekonominės veiklos apmokestinimu ir reguliavimu, įtaka šešėliui. Mokesčiai didinami, reguliavimai įvedami, o jų įtaka šešėliui tampa tik kontrolės institucijų reikalu.
Kaip mažinti šešėlį?
Norint iš tiesų sumažinti šešėlį – o ne tik stebėti, kaip jis natūraliai mažėja dėl gerėjančios ekonominės padėties šalyje – šešėlio mažinimo priemonių „lauką“ reikia praplėsti.
Į jį turi būti įtrauktos ir tos priemonės, sprendimai ir institucijos, kurios būtų orientuotos į šešėlinės ekonomikos atsiradimo ekonominių priežasčių įvardijimą ir mažinimą. Juk už kiekvieno šešėlio slepiasi mokestis, reguliavimas arba draudimas. Todėl manyti, kad šešėlines veiklas galima pažaboti atsiribojant nuo klausimo, kokios yra legalios veiklos sąlygos – trumparegiška. Tuomet, kai veikti legaliai bus patogu ir lengva, pareikalauti iš žmonių moralinės atsakomybės nepirkti nelegalių prekių ar neimti „vokelio“ bus kur kas lengviau.
