Lietuvos laisvosios rinkos instituto nuomonė dėl LR Pensijų sistemos reformos įstatymo 2, 3, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3381(2)Spartesnis pensijų kaupimo sutarčių įsigaliojimas bus naudingas pensijas kaupiantiems asmenims ir leis jiems sukaupti daugiau lėšų senatvei. Esama tvarka, kuomet asmenys turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį tik tarp sausio 1 d. ir liepos 1 d., o pastaroji įsigalioja nuo ateinančių metų sausio 1 d., yra nelogiška ir nepagrįsta. Todėl sveikiname svarstomą siūlymą leisti pensijų kaupimo sutartims įsigalioti po jos norminių teisės aktų nustatyta tvarka įregistravimo Pensijų kaupimo sutarčių registre trečio mėnesio pirmos dienos.
Pensijų kaupimo dalyviui mokama subsidija iš valstybės biudžeto suvalstybins kaupimą senatvei ir iškreips antros pensijų pakopos esmę. Įvestos antros pensijų pakopos esmė ta, kad taupyti pasirinkusių gyventojų „Sodros“ įmokos skyla į dvi dalis: viena nukreipiama į jų asmeninę sąskaitą pensijų fonde, o kita – į „Sodrą“. Vietoje žadėto pervedimų atstatymo, siūloma mokėti subsidiją iš valstybės biudžeto, kuri būtų sąlyginė: norintys ją gauti, privalės kaupimui skirti papildomai 1-2 proc. pajamų. Tai reiškia, kad lėšų kaupti neturintys mokesčių mokėtojai būtų priversti subsidijuoti tuos, kurie turi galimybių kaupti papildomai. Užuot leidus gyventojams kaupti dalį savo uždirbamų lėšų, įvedama subsidija, suvalstybinant privatų kaupimą. Esamas pensijų kaupimo modelis yra geras ir jam trūksta ne valstybinės subsidijos, bet valstybinio atsakingumo ir ilgalaikių įsipareigojimų užtikrinimo.
Antros pensijų pakopos modelio keitimas bus žalingas ir didins finansinę naštą gyventojams. Pagal siūlomą naują modelį, prašymo dėl atsisakymo mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas nepateikę gyventojai privalės skirti papildomai lėšų iš savo kišenės pensijų kaupimui. 2013 m. ar vėliau pensijai kaupti pradėjusiems gyventojams net nebus suteikta galimybė atsisakyti mokėti papildomas įmokas. Tai reikš, kad jų pečius užguls dar didesnė finansinė našta.
Naujas pensijų kaupimo modelis skatins mažiau uždirbančius gyventojus nekaupti pensijai. Tikėtina, kad mažiau uždirbantys gyventojai bus mažiau linkę mokėti papildomas kaupiamąsias įmokas ir dėl to apskritai pasitrauks iš pensijų kaupimo sistemos arba kaups mažesne apimtimi. Nors antra pensijų pakopa kaip tik turėtų sudaryti galimybę mažiau ir vidutiniškai uždirbantiems gyventojams sukaupti pensijai (kurie turi mažiau galimybių kaupti trečioje pakopoje), siūlomas modelis tokio tikslo neužtikrintų.
Antros pensijų pakopos modelis neturėtų būti keičiamas, kol nėra paskelbta Konstitucinio Teismo išvada dėl pervedimų į gyventojų asmenines sąskaitas atitikimo Konstitucijai. Pervedimai buvo sumažinti nuo 2009 m., o Konstitucinis Teismas tik dabar baigia nagrinėti šio sprendimo atitikimą Konstitucijai. Kol nėra paskelbta KT išvada ir yra tikimybė, kad pervedimai bus pripažinti neatitinkantys Konstitucijos, antros pensijų pakopos modelis neturėtų būti keičiamas.
Siūlomas antros pensijų pakopos modelio administravimo tvarka yra miglota, o kaštai – neaiškūs. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kas – darbdavys ar pats gyventojas – turėtų pervesti papildomas kaupiamąsias įmokas. Taip pat neaiškūs padariniai, kurie kiltų nepervedus įmokų. Iš gyventojų yra reikalaujama apsispręsti, ar jiems dalyvauti siūlomame papildomame kaupime ar ne, nors įstatymų leidėjai net nėra pateikę siūlomo papildomo kaupimo nuostatų ir parengę administravimo tvarkos, o galimi kaštai taipogi nežinomi.
Siūlomi pakeitimai galutinai pakirstų pasitikėjimą pensijų reforma ir sumažintų pasitikėjimą bet kokiomis ateityje vykdomomis reformomis. Milijonas pensijai kaupiančių gyventojų jau buvo apgauti bent jau keturis kartus: sumažinant pervedimus nuo 5,5 iki 3 proc., vėliau iki 2 proc., neatstatant pervedimų iki žadėtų 5,5 proc. nuo 2011 m. ir sumažinant juos iki 1,5 proc. Tokie neatsakingi ir nepamatuoti sprendimai ne tik reikš, kad gyventojai praleido unikalią galimybę sutaupyti daugiau pensijai, kuomet investuoti rinkose buvo itin palankus metas, bet ir tai, kad ateityje „Sodrai“ didės finansiniai įsipareigojimai, kadangi valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijų dydis priklauso nuo pensijų kaupimo apimties. Visa tai pakerta ne tik gyventojų pasitikėjimą pensijų reforma, bet ir galimybę, jog ateityje valstybės vykdomos reformos bus įgyvendintos, o ilgalaikiai įsipareigojimai ištesėti.
Leidimas gyventojams „grįžti“ į „Sodrą“ paskatins nepamatuotus gyventojų sprendimus ir apsunkins „Sodros“ padėtį ateityje. Toks sprendimas įteisintų gyventojų blaškymąsi, sudarytų precedentą politikams ir ateityje atidaryti trumpalaikius „langus“, kuomet gyventojai galės “grįžti“ į „Sodrą“. Jeigu politikams išties rūpi gyventojų pasirinkimo laisvė, kartu su leidimu „grįžti“ į „Sodrą“ reikia įteisinti ir galimybę iš jos išeiti ir nemokėti „Sodros“ įmokų. Jeigu siūlymas leisti „grįžti“ į „Sodrą“ grindžiamas pensijų fondų nepelningumu, tai pensijų kaupimo pelningumas svyruoja priklausomai nuo gyventojų pasirinktos rizikos (konservatyvūs fondai buvo pelningi ir krizės metu), tuo tarpu „Sodros“ finansinė padėtis yra daug sunkesnė ir mažiau tvari. Leisdami nustoti kaupti pensijai, politikai gyventojams pasiųs signalą, jog pensijų kaupimas jiems nenaudingas, nors pensijų reforma ir antros pensijų pakopos įgyvendinimas buvo pradėtas būtent dėl ilgoje perspektyvoje netvarios „Sodros“ padėties. Turint omenyje, kad pensijai nekaupiančių gyventojų valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos bus didesnės negu pensijai kaupusių gyventojų, leidimas nekaupti pensijai ateityje dar labiau apsunkintų ir taip sudėtingą ir skolų apkrautą „Sodros“ padėtį.
Pasiūlymas: nekeisti pensijų kaupimo modelio ir sugrąžinti pervedimus į gyventojų asmenines sąskaitas iki 5,5 proc. lygio.
