Lietuvos laisvosios rinkos instituto Lietuvos Vyriausybei pateiktos pastabos dėl Vyriausybės nutarimo dėl „Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3, 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIP-2191(4)“ (12-1177-01)LLRI nepritaria siūlymui įtraukti miškų urėdijas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą (toliau – sąrašą) dėl išvardintų priežasčių:
Dėl miškų išlaikymo valstybės nuosavybėje
Svarbi dalis urėdijų vykdomos veiklos yra ūkinė veikla, neturinti strateginės reikšmės Lietuvos ekonomikai. Urėdijų įtraukimas į įstatymą yra nepateisinamas ir nepagrįstas. Kiek tai susiję su miškų išlaikymu valstybės nuosavybėje, tai reglamentuoja LR Konstitucijos 47 str., tad papildomas šios nuostatos įtvirtinimas šiame Įstatyme nėra reikalingas.
Dėl 1992 m. Rio de Žaneiro Deklaracijos dėl darnaus vystymosi [1] ir „Miškininkystės principų“[2]
Atkreipiame dėmesį, kad nei darnaus vystymosi, nei miškininkystės principai (pilnas pavadinimas išnašose), nekalba apie tai, kad miškai ar urėdijos privalėtų būti valstybės nuosavybė ar strateginiai objektai. Greičiau priešingai, abi deklaracijos pabrėžia, kad kiekviena šalis turėtų naudoti savo išteklius taip, kad pasiektų išsivystymo, bet tuo pat metu išlaikytų galimybes vystymuisi ateityje (t.y. tvarus vystymasis). Bandymai pasiūlymus dėl miškų nuosavybės ar urėdijų statuso argumentuoti minėtomis 1992 metų deklaracijomis, yra nepagrįsti, ignoruojantys deklaracijas.
Dėl urėdijų veiklos strateginės reikšmės valstybei
Nei valstybei priklausantys miškai, nei urėdijos negali būti pripažintos kaip turinčios strateginę reikšmę, nes jos tokios reikšmės paprasčiausiai neturi. 1992 m. Rio de Žaneiro Deklaracija niekaip neįpareigoja ar nerekomenduoja Lietuvos išlaikyti miškų valstybinę nuosavybę ar juo labiau įtraukti urėdijas ir valstybinius miškus į sąrašą.
Mediena nėra nei pagrindinis kuro šaltinis, nei dominuojanti žaliava Lietuvoje. Mediena yra išgaunama visose aplinkinėse šalyse, Europos Sąjungos valstybėse, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog pasikeitus politinei situacijai regione Lietuvos ūkis susidurtų su medienos trūkumu.
Urėdijos užsiima ne tik rezervatų ir nacionalinių parkų priežiūra, bet ir ūkinių miškų auginimu, medienos prekyba. Šia veikla užsiima ir privatūs ūkio subjektai, rinkoje egzistuoja aktyvi konkurencija. Jei veiklos pobūdis yra lemiamas argumentas, tuomet, laikantis nuoseklumo, strategiškai svarbiomis turėtų būti pripažintos visos, su medienos veikla susijusios įmonės.
Vadovaujantis pateikto pasiūlymo logika visos įmonės galėtų būti traktuojamos kaip turinčios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, nes visa ūkinė veikla, kuri yra naudinga vartotojams, yra svarbi daliai visuomenės. Galima būtų argumentuoti, kad egzistuoja strategiškai daug svarbesnės veiklos, kurios yra teikiamos tik privačių ūkio subjektų, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio bendrovės, tačiau jos nėra priskiriamos prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių. Atvira rinka ir konkurencija leidžia lanksčiai prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir tenkinti šalies strateginius interesus.
Dėl poveikio urėdijų veiklai
Urėdijų įtraukimas į sąrašą reikštų, kad urėdijos, pertvarkytos arba reorganizuotos, galėtų būti tik Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. Tai reiškia, kad urėdijos galėtų išvengti šiuo metu vykdomos valstybės įmonių valdymo pertvarkos ir efektyvinimo didinimo. Toks siūlymas iš principo prieštarauja LR Vyriausybės vykdomai reformai.
Lietuvoje yra 42 miškų urėdijos, tai skirtingų dydžių įmonės, užsiimančios įvairaus pobūdžio veikla ir konkuruojančios įvairiose rinkose. Visų urėdijų priskyrimas prie strateginės reikšmės įmonių žymiai apribotų galimybes optimizuoti urėdijų veiklą ar, siekiant geresnių veiklos rezultatų, jas reorganizuoti.
[1] Rio Declaration on Environment and Development, The United Nations Conference on Environment and Development, http://www.unep.org/Documents.Multilingual/Default.Print.asp?documentid=78&articleid=1163
[2] Non-legally binding authoritative statement of principles for a global consensus on the management, conservation and sustainable development of all types of forests, UN General Assembly, http://www.un.org/documents/ga/conf151/aconf15126-3annex3.htm
