LLRI mano, kad siūlymas pripažinti Lietuvoje išauginamas daržoves viešuoju interesu yra neskaidrios teisėkūros ir protekcionizmo pavyzdys, kuris būtų įgyvendinimas gerinant vienos ūkio šakos padėtį visų kitų ūkio šakų ir gyventojų sąskaita. Žmonėms naudingos ne tik daržovės, bet ir aibė kitų ekonominių gėrybių, todėl viešuoju interesu tokiu atveju reikėtų pripažinti viską, kas žmogui yra palanku. Kadangi viešojo intereso sąvoka Lietuvos teisėje yra taikoma nenuosekliai, neaišku, kas yra, o kas nėra viešasis interesas, reikėtų inicijuoti platesnę diskusiją dėl viešojo intereso apibrėžimo peržiūros.
Toliau – LLRI pastabos, pateiktos Žemės ūkio ir Ūkio ministerijoms bei Konkurencijos tarybai. ***
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo LR Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl šalyje išauginamų daržovių pripažinimo viešuoju interesu“ ir teikia pastabas bei pasiūlymus.Dėl projekto tikslų
Projekto tikslas – „stengtis išlaikyti esamas darbo vietas bei užtikrinti pakankamus kiekius vidaus vartojimo poreikiams tenkinti ištisus metus šalyje išaugintomis daržovėmis ir tuo pačiu gerinti šalies gyventojų sveikatą”. Šis tikslas yra abstraktus, nėra pateikiami konkretūs tikslo vertinimo kriterijai, kurie leistų įvertinti projekto naudą ir tikslo pasiekimą. Be to, tikslai nėra tarpusavyje susiję – jeigu tikslas yra „gerinti šalies gyventojų sveikatą“, neaišku, kodėl specialios sąlygos turi būti sudaromos tik Lietuvoje išaugintoms, o ne visoms daržovėms.Dėl specialių energijos tarifų tikslingumo
Nustačius specialius energijos tarifus žemės ūkio šakai, brangtų visiems kitiems vartotojams taikomi energijos tarifai. Tai yra protekcionizmo pavyzdys, kuomet vienos ūkio šakos padėtis santykinai pagerėtų, bet tik visų kitų ūkio šakų ir gyventojų sąskaita. Projekte numatomas teigiamas efektas – galimai išlaikytos esamos darbo vietos – atsižvelgia tik į žemės ūkio sektorių, bet ne į projekto poveikį kitiems sektoriams. Šildymas yra vienodai brangus vieniems vartotojams ir nėra priežasčių, kodėl vienai specifinei grupei turėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos kitų vartotojų sąskaita.Tai, kad nutraukus valstybės paramą, žemės ūkio veikla tapo nuostolinga, o esant nuostolingai gamybai bankai atsisako investicinių projektų kreditavimo, dar nereiškia, kad valstybė turėtų įteisinti specialius energijos tarifus žemės ūkio sektoriui. Priešingu atveju galima būtų reikalauti, kad valstybė nuo šiol turėtų remti visus neatsiperkančius projektus, kuriuos atsisako kredituoti bankai, ir skelbti tai viešuoju interesu.
Dėl projekto skaidrumo ir pagrįstumo
Projekto autoriai neatskleidžia, kokio dydžio būtų žemės ūkui taikomi energijos tarifai, neaišku, kokiai daliai šiltnamių būtų naudingas šis projektas. Projekte esanti konkretumo stoka kelia rimtų klausimų dėl projekto pagrįstumo ir skaidrumo. Projektas, kuriame nepateiktos konkrečios priemonės, neturėtų būti priimtas.Dėl konkurencijos sąlygų iškraipymo
Projekto autoriai nepateikia duomenų, kokia dalis šiltnamių yra šildomi elektros energija, gamtinėmis dujomis ir šilumos energija, todėl nežinoma, kokiai daliai šiltnamių šis projektas būtų naudingas. Turint omenyje, kad šiandien dalis šiltnamių yra šildomi durpėmis ir malkomis, kyla įtarimų, kad projektas būtų naudingas tik kelioms šiltnamiuose daržoves auginančioms įmonėms. Tuomet būtų iškreiptos konkurencijos sąlygos, o kitiems (gali būti, kad smulkiesiems) gamintojams būtų sunkiau konkuruoti.Dėl atliekinės šilumos panaudojimo šiltnamių šildymui
Projekte paminėta idėja dėl atliekinės šilumos panaudojimo šiltnamių daržovių auginimui turi ekonominio racionalumo. Tačiau šią verslo kryptį būtų galima plėtoti ir be valstybės pagalbos ar specialių energijos tarifų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Šilumos ūkio įstatymą, yra galimybė individualius vartotojus pripažinti konkurenciniais vartotojais (2 str. 15 dalis), kuriems būtų galima taikyti kitokią šilumos gamybos kainą.Veikianti elektros energijos rinka nepriklausomiems vartotojams taip pat sudaro galimybes ieškoti žemiausia kaina energiją parduodančio tiekėjo. Remiantis ekonomine logika, daug elektros energijos sunaudojantys vartotojai galėtų išsiderėti šiek tiek mažesnes energijos pirkimo kainas. Reguliuojamų specialiųjų elektros energijos tarifų individualiems verslams nėra, o tokių tarifų įvedimas būtų akivaizdi valstybės pagalba konkrečiam verslui.
Dėl šalyje išauginamų daržovių pripažinimo viešuoju interesu
Neginčijant daržovių naudos žmogui, reikia atkreipti dėmesį, kad žmogui naudos turi vaisiai, uogos, kiti maisto produktui, tinkami rūbai, sporto paslaugos, erdvesnis būstas ir beveik visos kitos ekonominės gėrybės. Jei sprendžiant, ar pripažinti konkrečią produktų grupę viešuoju interesu, naudą žmogui laikyti esminiu kriterijumi, tuomet viešuoju interesu reikėtų pripažinti ir aibę kitų prekių ar paslaugų. Be to, jei nauda kyla iš fakto, kad žmonės vartoja daržoves, tuomet nereikėtų išskirti vien Lietuvoje išauginamų daržovių; viešąjį interesą atitiktų ir atvežtinė produkcija.Jei viešuoju interesu norima pripažinti apskritai daržovių šiltnamiuose auginimą šalies viduje, motyvuojant ekonomine nauda, sukurtomis darbo vietomis, tuomet viešuoju interesu reikėtų pripažinti apskritai visas ūkio šakas Lietuvoje ir visas įmones, kurios kuria ekonominę naudą ir darbo vietas.
Galima sutikti, kad viešojo intereso sąvoka Lietuvos teisėje yra taikoma nenuosekliai ir kyla pagrįstų abejonių, kas iš tikro yra (ar kas nėra) viešasis interesas. Tokiu atveju reikėtų inicijuoti platesnę diskusiją dėl viešojo intereso apibrėžimo peržiūros.
Siūlome nepritarti nutarimo projektui.
