Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išanalizavo 14-7895 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
SANTRAUKA
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, išnagrinėjęs 14-7895 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, siūlo šiam įstatymui nepritarti:
1. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijioje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Įstatymo projektu siūloma netaikyti šio draudimo savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Toks išskyrimas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių:
a. išskyrimas paneigia lygiateisišką konkurenciją;
b. nėra pagrindo manyti, kad savivaldybių įmonės užtikrins geresnės kokybės paslaugas už žemesnę kainą;
c. nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo, kodėl savivaldybėms priklausančios įmonės turėtų būti teisiškai išskirtos.
2. Dėl to Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo panaikinti šį reguliavimą tiek viešiems, tiek privatiems subjektams, nes šiuo metu jis:
a. užkerta kelią dideliam skaičiui ūkio subjektų būti bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi;
b. didina kainas vartotojams;
c. neva saugo vartotojus nuo galimo administratorių piktnaudžiavimo, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad įmonės priims vartotojams nenaudingus sprendimus dėl paslaugų kainos ar kokybės.
1. Dėl išimties savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Šis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip, ir savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.“
Įstatymo normoje numatytas draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriais būti tam tikrai grupei ūkio subjektų. Įstatymo pakeitimu siekiama suteikti išimtį savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pabrėžia, kad iniciatyva, kuomet mažinami apribojimai įmonėms, kurios gali būti bendrojo naudojimo administratoriumi, yra sveikintina. Dabar galiojantys apribojimai įmonėms teikti administravimo paslaugas yra nepagrįsti. Tai savo ruožtu atsiliepia didesnėmis kainomis vartotojams, prastesne paslaugų kokybe.
Siūlomas Civilinio kodekso pakeitimas paneigia lygiateisiškos konkurencijos principą.
Pastebėtina, kad išimtis nustatoma išskirtinai savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad toks savivaldybėms priklausančių įmonių išskyrimas yra neproporcingas ir paneigia lygiateisišką konkurenciją. Apribojimas teikti administravimo paslaugas turėtų būti panaikintas visoms įmonėms, o ne konkrečiai savivaldybės įmonėms.
Nėra pagrindo manyti, kad savivaldybių įmonės užtikrina žemesnę paslaugų kainą arba geresnę jų kokybę.
Suprantama, jog šią išimtį norima priimti remiantis tuo, kad valstybės institucijos pagrindinis tikslas yra užtikrinti vartotojų interesų įgyvendinimą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, kuriais galima vertinti tinkamą interesų užtikrinimą, yra paslaugų kaina. Tačiau klaidinga manyti, kad būtent savivaldybėms priklausančios įmonės gali teikti geriausios kokybės paslaugas už priimtiniausią kainą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko daugiabučių namų administravimo rinkos tyrimą, kuriame atliko penkiasdešimties didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančių ir administravimo paslaugas teikiančių įmonių tarifų palyginimą. Buvo nustatyta, kad vartotojai savivaldybių įmonėms už administravimo paslaugas moka vidutiniškai 4 ct/m2 daugiau nei privatiems subjektams. Dėl to manyti, kad valstybinės įmonės vartotojams paslaugas teiks už priimtinesnę kainą, yra klaidinga. Tai reiškia, kad nėra pagrindo siūlomu teisiniu reguliavimu išskirti savivaldybėms priklausančias įmones.
Vidutiniai administravimo tarifai atskiruose miestuose |
Miestas |
Vilnius |
Kaunas |
Klaipėda |
Palanga |
Vidurkis[1] |
Tarifų vidurkis |
0,10 Lt/m2
|
0,122 Lt/m2
|
0,092 Lt/m2
|
0,155 Lt/m2
|
0,104 Lt/m2
|
Tarifų vidurkis (privačios įmonės) |
0,10 Lt/m2
|
0,132 Lt/m2
|
0,083 Lt/m2
|
0,156 Lt/m2
|
0,102 Lt/m2
|
Tarifų vidurkis (savivaldybėms priklausančios įmonės) |
–
|
0,075 Lt/m2
|
0,19 Lt/m2
|
0,15 Lt/m2
|
0,138 Lt/m2
|
Nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo, kodėl savivaldybėms priklausančios įmonės turėtų būti teisiškai išskirtos.
Įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išaiškinimą, valstybės (savivaldybių) įmonės savaime nėra laikomos susijusiomis Konkurencijos įstatymo prasme. Tačiau kartu teigiama, kad būtent dėl šios priežasties yra tikslinga nustatyti, kad 4.84 str. 7 d. nuostatos netaikomos savivaldybių valdomoms ar jų įsteigtoms įmonėms. Šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į du netikslumus. Pirma, Konkurencijos tarybos išaiškinime teigiama, kad valstybės (savivaldybių) institucija, būdama įmonės akcininkė, paprastai apsiriboja viešųjų interesų gynimu, kas nereiškia kontrolės konkurencijos teisės prasme. Tačiau viešųjų interesų gynimas taip pat neturėtų pasireikšti savo įmonės steigimu ir komercinės veiklos vykdymu, kai tai gali vykdyti privatūs subjektai. Be to, būtina atkreipti dėmesį, kad vis tiek pasitaiko atvejų, kuomet viešojo administravimo subjektai, siekdami eliminuoti privačius subjektus iš tam tikrų rinkų, suteikia savo įmonėms išskirtines sąlygas, kuriomis lygiateisės konkurencijos principus, nors pagal vietos savivaldos įstatymo 6 str. 42 p. savivaldybėms numatyta pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti tokias institucijas, o ne pačioms vykdyti tokią veiklą. Be to, siūlomas įstatymo pakeitimas paliekant apribojimus privatiems subjektams reikštų, kad tais atvejais, kai privatūs subjektai yra susiję su kitomis įmonėmis, jie automatiškai yra suinteresuoti vartotojų būklės pabloginimu, o savivaldybei priklausančios įmonės – ne. Tokiam teisiniam išskyrimui nėra jokio pagrindo.
Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pastebėtina ir tai, kad savivaldybė vykdydama administratorių atranką, gali nesulaukti nei vieno šias paslaugas pageidaujančių teikti asmenų pasiūlymo, tačiau tokiais atvejais savivaldybė, siekdama užtikrinti pastato valdymą, priežiūrą ir savalaikį remontą, privalėtų skirti savo valdomą įmonę, kuri, be kita ko, gali teikti ir CK 4.84 str. 7 d. nurodytas paslaugas. Tačiau tai nėra pakankama priežastis teisiškai išskirti savivaldybės įmones. Priešingai – jeigu šis draudimas būtų panaikintas tiek savivaldybių, tiek privatiems subjektams, galima daryti prielaidą, kad padaugės įmonių skaičius, kurios gali teikti pasiūlymus administravimo paslaugoms teikti. Tai reiškia, kad šioje srityje padidėtų konkurencija, o tai reikštų mažesnes kainas ir geresnės kokybės paslaugas vartotojams.
2. Dėl apribojimų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės Administratoriui
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal Konkurencijos tarybos išaiškinimą ši norma neturėtų būti taikoma valstybės (savivaldybių) įmonėms, tačiau toks išskyrimas apskritai neturėtų būti reikalingas. Lietuvos laisvosios rinkos institutas ragina priimti visiems subjektams vienodą teisinį reguliavimą, kuriuo tiek valstybės, tiek privačios įmonės, teikiančios administravimo paslaugas, kartu galėtų būti ir šilumos, elektros energijos, dujų ar geriamojo vandens tiekėjais. Taip pat apribojimas teikti atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu tokie asmenys dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą.
Dabar galiojantis teisinis reguliavimas užkerta kelią dideliam skaičiui ūkio subjektų būti Bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (toliau – Administratorius)
Pagal galiojantį įstatymą butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės Administratoriumi negali būti :
– šilumos, elektros, dujų, geriamojo vandens tiekėjai;
– asmenys, teikiantys atliekų išvežimo, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų);
– asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą.
Toks reguliavimas sukuria daug ūkinės veiklos laisvės apribojimų, nepadeda pasiekti keliamų tikslų, turi neigiamų pasekmių: sumažėja konkurencija, vartotojai moka didesnes administravimo kainas.
Integracijos ar ryšių su kitomis įmonėmis uždraudimas gali padidinti Administravimo paslaugos kainą
Įmonių plėtra į susijusias veiklas (pvz., administravimas ir komunalinių paslaugų teikimas) yra plačiai paplitusi praktika. Tokia integracija gali sumažinti sąnaudas, pagerinti paslaugų kokybę ir taip būti naudinga vartotojams.
Ryšių ir integracijos uždraudimo įgyvendinimas ypač jaučiamas mažesniuose miestuose, kur dėl rinkos mažumo optimaliai gali veikti tik integruota (pvz., komunalines ir administravimo paslaugas) teikianti įmonė.
Administratoriaus ryšiai su kitomis įmonėmis savaime nesuponuoja neobjektyvių sprendimų ar gyventojų poreikių neatitinkančios paslaugų kainos ir kokybės
Priimant dabar galiojančius apribojimus įtvirtinantį įstatymą, aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad „Kai daugiabučio namo administratorius ir šildymo sistemos prižiūrėtojas bus nesusiję su komunalinių paslaugų teikėjais, jų priimami sprendimai bus objektyvesni, paslaugų kaina ir kokybė geriau atitiks konkretaus namo gyventojų poreikius.“ Yra daroma prielaida, kad Administratoriaus veiklos ar nuosavybės ryšiai su kitomis įmonėmis lemia neobjektyvius sprendimus, ir gyventojų poreikių neatitinkančią paslaugų kainą ir kokybę. Tačiau ši prielaida yra ginčytina. Net jei administratorius pirktų su nuosavybės priežiūra susijusias paslaugas vien iš susijusių įmonių, tai savaime nereiškia, kad dėl to perkamų paslaugų kainos privalo būti aukštesnės. Netgi atvirkščiai, verslo praktikoje yra pavyzdžių, kad susijusios įmonės viena kitai taiko nuolaidas, geresnes sąlygas ir pan. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, viešojo administravimo subjektas taip pat gali būti suinteresuotas proteguoti jam priklausančią įmonę ir sukurti jam išskirtines konkurencines sąlygas.
Jei ši prielaida kai kuriais atvejais būtų teisinga, t. y. Administratorius pirktų paslaugas didesne kaina iš susijusių įmonių, tai turėtų atsispindėti galutinėje Administratoriaus teikiamų paslaugų kainoje, o gyventojai už paslaugas turėtų mokėti daugiau (palyginus su kitų Administratorių paslaugų kaina). Jei mieste yra daugiau nei vienas Administratorius, mažiausios kainos kriterijų galima įtraukti į taisykles, pagal kurias Savivaldybė paskiria Administratorių. Tais atvejais, kai mieste veikia tik vienas Administratorius, sunku įrodyti, kad tokio Administratoriaus taikomos paslaugų kainos yra per aukštos (nes nėra kaip palyginti kainų), ar kad aukštą kainą nulemia Administratoriaus ryšiai su kitomis įmonėmis. Aukšta paslaugos kaina gali atsirasti dėl reguliavimo, neefektyvaus valdymo ar konkurencijos ribojimo. Tokia situacija pastebima Kauno m. savivaldybėje, kur viešojo administravimo subjektai griežtai reguliuoja konkurenciją tarp subjektų, o tai savo ruožtu atneša didesnes kainas vartotojams, lyginant su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą daugiabučio Administratoriumi negalės būti, pvz., su dujų tiekėju susijusi įmonė, net jei minėtas daugiabutis neturi dujų tiekimo. Arba daugiabučio Administratoriumi negalės būti įmonė, susijusi su šilumos tiekėju, net jei daugiabutis nesinaudoja centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis ir pan. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad tais atvejais, jei pastate nėra lifto, administravimo paslaugas gali teikti ta įmonė, kuri kartu teikia ir liftų administravimo paslaugas. Tuo tarpu šilumos, dujų ir kitų įstatyme numatytų paslaugų tiekėjams tokios išimties nėra. Tokiais atvejais net nėra pagrįsta teigti, kad ryšys tarp Administratoriaus ir įmonės gali nulemti aukštesnę Administratoriaus paslaugų kainą. Tai rodo, kad kodekse galiojantis reguliavimas neatitinka proporcingumo principo.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo:
1. Nepritarti 14-7895 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 str. 4 d., kuria siūloma pakeisti CK 4.84 str. 7 d. ir joje nustatyti normos išimtį savivaldybių įmonėms, teikiančioms bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas.
2. Inicijuoti CK pakeitimą, kuriuo būtų panaikinti 4.84 str. 7 d. numatyti apribojimai bendrojo naudojimo objektų administratoriais būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjams, asmenims, teikiantiems atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kitiems asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą.
[1] Visų tirtų įmonių tarifų vidurkis
Lietuvos laisvosios rinkos institutas, išnagrinėjęs 14-7895 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, siūlo šiam įstatymui nepritarti:
1. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijioje taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Įstatymo projektu siūloma netaikyti šio draudimo savivaldybių įmonėms, teikiančios bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Toks išskyrimas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių:
a. Išskyrimas paneigia lygiateisišką konkurenciją;
b. Nėra pagrindo manyti, kad savivaldybių įmonės užtikrins geresnės kokybės paslaugas už žemesnę kainą;
c. Nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo, kodėl savivaldybėms priklausančios įmonės turėtų būti teisiškai išskirtos.
2. Dėl to Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo panaikinti šį reguliavimą tiek viešiems tiek privatiems subjektams, nes šiuo metu jis:
a. Užkerta kelią dideliam skaičiui ūkio subjektų būti bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi;
b. Didina kainas vartotojams;
c. Neva saugo vartotojus nuo galimo administratorių piktnaudžiavimo, tačiau nėra jokio pagrindo manyti, kad įmonės priims vartotojams nenaudingus sprendimus dėl paslaugų kainos ar kokybės;