Jei niekas nepasikeis, nuo rugpjūčio 1 dienos gydymo įstaigose greičiausiai nebegalėsime prisimokėti už daugelį geresnės kokybės paslaugų.
Įsivaizduokite situaciją. Šiandien gydymo įstaigoje jums paskiria kokią nors procedūrą, valstybės įkainotą, pavyzdžiui, 100 litų. Jei jūs apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu – už jūsų procedūrą gydymo įstaigai bus apmokėta (t. y. Ligonių kasa perves gydymo įstaigai pinigus). Jei jūs norite, kad tai procedūrai būtų naudojamos brangesnės medžiagos, dėl ko procedūra kainuos jau 120 litų, dabar jums tereikia primokėti 20 litų. Viskas aišku ir suprantama. Tačiau jei naujoji sveikatos apsaugos ministrė laiku nesureaguos, ši aiški ir suprantama tvarka nuo rugpjūčio 1 d. gali būti uždrausta.
Jei jums tai atrodo keista ir nesuprantama – jūs teisūs, nes taip ir yra. Kalbama ne apie privalomojo sveikatos draudimo lėšas ar mokesčių mokėtojų pinigus, o apie elementarius pinigus jūsų kišenėje. Paprastai tariant, norite geresnių paslaugų, esate pasiryžęs už tai sumokėti savo paties sunkiai uždirbtais ir apmokestintais pinigais – negalima.
Patikslinsiu. Kalbama ne apie ir taip uždraustus mokėjimus „vokeliuose“ ar dovanas gydytojams. Kalbama apie apmokestinamus, užpajamuojamus pinigus, kurie yra apskaitomi ir patenka į kasą. Viskas aišku, apmokestinta ir matoma. Tai galiotų ne tik gydantis privačiose įstaigose. Prisimokėti už paslaugą nebus galima ir valstybinėse poliklinikose.
Ir dar patikslinsiu. Kalbama ne apie situaciją, kuomet pinigų neturintis žmogus privalo prisimokėti, antraip negaus paslaugos. Ir čia ne siekis apsaugoti pacientus nuo to, kad kažkas prievartauja duoti kyšį. Uždraudus savanorišką prisidėjimą savo lėšomis už geresnės kokybės paslaugą (su brangesne medžiaga, tyrimu ar vaistu) šešėliniai mokėjimai galės klestėti ir toliau.
Kaip į galvą galėjo šauti mintis sugalvoti tokį sprendimą? Gal tai teisinės vingrybės, išplaukiančios iš vieno iš šiemet paskelbtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų? Ne. Konstitucinis Teismas ne kartą ir gana aiškiai pasako, kad prisimokėti už paslaugas galima, tačiau negalima sveikatos draudimu apsidraudusiam pacientui nesuteikti paslaugos, jei šis neprisimoka. Galbūt sistema veikia netobulai, tačiau nuo rugpjūčio 1 d. pradedantis veikti buvusio ministro priimtas įsakymas šios problemos niekaip nesprendžia.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojantis ministro įsakymas primena pasityčiojimą iš mokesčių mokėtojų. Kodėl? Nes, pavyzdžiui, uždirbi 2000 litų „į rankas“, per metus sumoki 21 tūkst. litų mokesčių, iš kurių apie 3300 litų tenka sveikatos apsaugai (pagal skaičiuoklę „Moku mokesčius“). Negana to, kad nesiskundi ir esi pasiryžęs prisimokėti dar 20 Lt iš kišenės už savo sveikatą, tau atsako kažką panašaus į „geresnės paslaugos negausi“.
Pažiūrėjus atidžiau visas įsakymas sudėliotas taip, lyg ruošiantis išsisukinėti teisme. Teoriškai prisimokėti įmanoma, jei leis gydytojas. Taip pat teoriškai prisimokėti galima, jei gydymo įstaiga pacientui pasiūlo dvi paslaugas. Vieną pačios elementariausios kokybės, t. y. „nemokamą“ ir kitą aukštesnės kokybės. Tada prisimokėti galima.
Ir atvirkščiai, jei gydymo įstaiga neturi dviejų skirtingų kabinetų, kur viename teikia „nemokamas“ paslaugas, o kitame – „mokamas“, tada prisimokėti negalima. Taigi, gydymo įstaigose, kurios tiesiog naudoja brangesnes medžiagas (vaistus, pagalbos priemones, tyrimus) bei nekuria „nemokamų“ ir „mokamų“ kabinetų, paslaugos pacientams taps paprasčiausiai neprieinamos.
Naujai įsigaliosianti tvarka yra žalinga visiems: pacientams, gydytojams, gydymo įstaigoms. Ji ne tik nesprendžia lėšų trūkumo sveikatos sistemoje, bet atvirkščiai – dar padidina problemą. Įsakymas yra painus, sunkiai suprantamas, dviprasmiškai interpretuojamas. Visi žmonės, pacientai ir gydytojai užklumpami atostogų sezono metu. Tai yra žalingas ir neapgalvotas spendimas, kurį būtų protinga sustabdyti (ar bent atidėti) ir – kuo greičiau.
