Pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ projektui Nr. 14-9853
| SANTRAUKA
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ projektą Nr. 14-9853 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
LLRI nepritaria nepagrįstam MMA didinimui dėl šių priežasčių: MMA didinimas prieštarauja „dviejų datų“ taisyklei; MMA didinimas padidintų savivaldybių skolas; MMA didinimas gali priversti nesilaikyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo; MMA didinimas sukels neigiamas pasekmes verslui, darbuotojams ir vartotojams.
LLRI ragina priimti spendimus remiantis ekonominiais, o ne politiniais motyvais ir nepritarti nepagrįstam ir žalingam sprendimui padidinti MMA iki 1035 Lt. |
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Nutarimo „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ projektą Nr. 14-9853 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Vyriausybė siūlo nuo 2014 m. spalio 1 d. minimalųjį darbo užmokestį (toliau – MMA) didinti nuo 1000 Lt iki 1035 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyti, kad MMA yra 300 eurų. LLRI nepritaria nepagrįstam MMA didinimui dėl žemiau nurodytų priežasčių.
MMA didinimas prieštarauja „dviejų datų“ taisyklei
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 4 dalyje yra įtvirtintas įpareigojimas institucijoms priimti teisės aktus, laikantis „dviejų datų“ taisyklės, ir privalomas visiems teisėkūros subjektams. „Dviejų datų“ taisyklė nustato, kad naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ir/ar priežiūros teisinis reguliavimas, turi įsigalioti nuo gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. Taip pat, tokie teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos, t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, MMA didinimas prieštarauja „dviejų datų“ taisyklei, nes ūkio subjektams nėra skirta pakankamai laiko susipažinti su reguliavimo pasikeitimu ir pasirengti įgyvendinti teisės aktu nustatomą privalomą įpareigojimą – nuo 2014 m. spalio 1 d. mokėti didesnį MMA. Nesilaikant Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytos nuostatos ir iš anksto neinformavus apie reguliavimo pasikeitimą, ūkio subjektų patiriamos neigiamos pasekmės dėl padidinto MMA bus dar didesnės.
MMA didinimas padidintų savivaldybių skolas
Šiuo metu savivaldybės yra sunkioje finansinėje situacijoje. Kaip rodo valstybės audito kontrolės ataskaita[1], savivaldybių skolos jau yra pasiekusios aukščiausią lygį per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. MMA didinimas nuo 800 iki 850 litų rugpjūtį pareikalavo savivaldybėms iš valstybės biudžeto papildomai skirti 30 mln. litų. Kaip rodo išankstiniai Projekto rengėjų skaičiavimai, panašių išlaidų 2014 ir 2015 metais pareikalaus ir šiuo metu siūlomas MMA didinimas litais. Atsižvelgiant į dabartinę savivaldybių finansinę situaciją toks sprendimas dar labiau didins savivaldybių skolas.
MMA didinimas gali priversti nesilaikyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo
MMA didinimas gali priversti nesilaikyti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo būtent dėl pačios Vyriausybės nekorektiško sprendimo. Ruošdamasi MMA konvertavimui į eurus ir didindama MMA 3,5 proc., Vyriausybė pažeistų savo pasirašytame Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandume įtvirtintus principus. Ekonomine prasme atlyginimas yra kaina, o Euro įvedimo įstatymas reguliuoja ir atlyginimų konvertavimą iš litų į eurus. Todėl toks Vyriausybės sprendimas pažeis minėtame memorandume numatytą (sąžiningumo principą – „nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas“, ir atsakingumo principą – „perskaičiuojant kainas, jas apvalinti tiksliai pagal nustatytą kursą ir apvalinimo taisykles“).
MMA didinimas sukels neigiamas pasekmes verslui, darbuotojams ir vartotojams
Sprendimas padidinti MMA dar iki euro įvedimo padidintų įmonių veiklos sąnaudas. Išaugus darbo užmokesčio sąnaudoms, įmonės (ypač smulkiosios ir vidutinės) gali neturėti pakankamai lėšų darbo užmokesčiui didinti. Siekiant išsilaikyti rinkoje dalis įmonių bus priverstos ne tik didinti prekių ir paslaugų kainas, bet ir mažinti atlyginimus kitiems darbuotojams ar dalį jų atleisti. MMA didinimas sumažins įmonių lėšas, kurios galėtų būti skirtos investicijoms, plėtrai ir aukštesniems atlyginimams ateityje.
LLRI įmonių apklausa[2] parodė, kad pastarųjų metų MMA padidinimas (2012 m. nuo 800 Lt iki 850 Lt ir 2013 m. nuo 850 Lt iki 1000 Lt) neigiamą įtaką turėjo 47 proc. apklaustų įmonių. Ateityje MMA padidinimas darytų neigiamą poveikį 44 proc. apklaustų įmonių. Net nežymus MMA padidinimas įmonėms sukeltų didelių sunkumų. Dėl padidinto MMA 27 proc. apklaustų įmonių atsisakytų plėtros planų, 26 proc. įmonių mažintų gamybos, reklamos, patalpų išlaikymo ir kitas įmonės sąnaudas, 25 proc. įmonių atleistų darbuotojus, mažintų etatus, mažintų atlyginimus kitiems darbuotojams, 13 proc. įmonių didintų prekių ir paslaugų kainas. Kitos įmonės planuotų mokesčių atidėjimą ir planuotų pajamas didinti kitais būdais (pvz., aktyvinant rinkodarą). Akivaizdu, kad dalies darbuotojų lauktų atleidimai ir mažesni atlyginimai, vartotojams išaugtų kainos, o pačios įmonės turėtų atsisakyti investicinių planų ir mažinti veiklos sąnaudas.
Neigiamą MMA didinimo poveikį ilguoju laikotarpiu rodo nemažai mokslinių tyrimų. LLRI peržvelgė daugiau nei 20 skirtingų tyrimų, analizuojančių MMA poveikį skirtingose šalyse įvairiais laikotarpiais. Iš jų absoliuti dauguma tyrimų, nagrinėjančių 20-30 metų laikotarpį, rodo, kad MMA didinimas labiausiai kenkia tiems, kam turėtų padėti – asmenims neturintiems darbo patirties ar dirbantiems žemos kvalifikacijos darbus.
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio santykis – vienas didžiausių Europoje
Kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, viena iš MMA didinimo priežasčių – siekis, kad MMA artėtų prie 50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Pagal naujausius Eurostat duomenis, 2013 metais Lietuvoje MMA siekė apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tik vienoje iš ES šalių (Slovėnijoje) MMA sudaro apie 51 proc. vidutinio darbo užmokesčio, visose kitose šalyse santykis yra gerokai mažesnis. Vertinant MMA santykį su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, Lietuva lenkia daugelį Europos Sąjungos valstybių.
Apskritai, MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu nėra ekonomiškai pagrįstas. Toks susiejimas reikštų, kad MMA nustatymas pagal vidutinį darbo užmokestį užprogramuoja automatišką MMA kėlimą. Statistikos departamento skaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio dydis priklauso nuo šalyje mokamų atlyginimų, taip pat ir MMA. Padidinus MMA pagal praeitų metų vidutinį atlyginimą, automatiškai statistiškai padidėja ir tų metų vidutinis šalies darbo užmokestis. Todėl kaskart didinant MMA, turėtų didėti ir vidutinis darbo užmokestis, o norint išlaikyti tokį pat santykį vėl reikėtų didinti MMA, nepriklausomai nuo ekonominės padėties, įmonių galimybių didinti mokamą darbo užmokestį ar darbo našumo.
LLRI pasiūlymas
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, LLRI ragina priimti spendimus remiantis ekonominiais, o ne politiniais motyvais ir nepritarti nepagrįstam ir žalingam sprendimui padidinti MMA iki 1035 Lt.
[1] Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybėse atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų. Valstybės kontrolė, 2014 m. rugsėjo 1 d. Nr. FA-P-30-1-48.
[2] Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014 m. birželio-liepos mėn. atliko Lietuvos įmonių apklausą. Apklausos tikslas – įvertinti pastarųjų metų MMA didinimo (2012 08 01 nuo 800 iki 850 litų ir 2013 01 01 nuo 850 iki 1000 litų) poveikį verslui bei kokias pasekmes sukeltų MMA didinimas ateityje. Iš viso apklausta 181 Lietuvos įmonė.
