Antradienio plenariniame posėdyje numatytas 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas. LLRI kreipėsi į Seimo narius ir atkreipė dėmesį į 5 punktus, dėl kurių Vyriausybės paruoštas ateinančių metų biudžeto projektas kelia ypatingą nerimą:
- Numatytas spartus išlaidų didinimas, 5 kartus viršijantis infliaciją. Pateiktame biudžeto projekte nacionalinio biudžeto išlaidas (be ES lėšų) siūloma didinti nuo 23,6 mlrd. litų (6,8 mlrd. eurų) šiemet iki 25 mlrd. litų (7,2 mlrd. eurų) kitąmet. Išlaidų augimas sudarys 1,4 mlrd. litų (407 mln. eurų) arba net 6 proc. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus teikiamos paslaugos brangs net penkis kartus daugiau, nei Finansų ministerijos prognozuojamas bendras kainų augimas (1,2 proc.). Tuo metu, kai privataus sektoriaus dalyviai yra baudžiami už su euro įvedimu susijusį kainų didinimą, viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį ir nedidinti viešojo sektoriaus paslaugų kainų labiau, nei auga bendros kainos. Nors dalis išlaidų augimo teks krašto apsaugai, šiai sričiai bus skirta tik trečdalis papildomų išlaidų – apie 485 mln. Lt, o likęs išlaidų augimas išsiskirsto po įvairias sritis, pavyzdžiui, savivaldybių išlaidos didės apie 370 mln. litų. Svarbu ir tai, kad daugiau skirti krašto apsaugai galima buvo perskirstant lėšas biudžeto viduje, t. y. ne išleidžiant daugiau, bet atsisakant nereikalingų išlaidų ir funkcijų, mažinant biurokratinį aparatą.
- Mokesčių didinimas labiausiai užguls neturtingiausių šalies gyventojų pečius. Vyriausybė siūlo kelti akcizus, o šildymui taikomą PVM tarifą didinti nuo 9 iki 21 proc. Taip pat svarstoma įvesti automobilių mokestį bei plėsti nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų ratą, mažinant neapmokestinamą NT vertę nuo 1 mln. litų iki 750 tūkst. litų. Akcizai ir PVM yra regresiniai mokesčiai, tai reiškia, kad jie santykinai labiau užgula mažiausiai uždirbančiųjų pečius. Jų regresyvumas yra plačiai pripažįstamas, tai patvirtina ir empiriniai duomenys. Institute of Economic Affairs (Jungtinė Karalystė) tyrimo apie netiesioginių mokesčių regresyvumą duomenimis, 2011-2012 m. penktadalis JK namų ūkių, turinčių žemiausias pajamas, netiesioginiams mokesčiams skyrė 30 proc. savo pajamų, o penktadalis namų ūkių, turinčių aukščiausias pajamas, tam skyrė 15 proc. savo pajamų. Akcizų didinimas skatintų gyventojus vartoti nelegalias prekes, o tai turėtų neigiamų pasekmių ir gyventojų sveikatai, ir šešėlinei ekonomikai.
- Didesnis valstybės biudžeto deficitas reiškia tolimesnį skolos augimą ir didesnes išlaidas už palūkanas, o ateityje – lėtesnį ekonomikos augimą ir mokesčių didinimą. Valstybės biudžeto deficitą siūloma didinti 26 proc. – nuo 940 mln. litų (272 mln. eurų) šiemet iki 1 mlrd. 180 mln. litų (342 mln. eurų) 2015 m. Pritarus tokiam projektui, tai būtų treti metai iš eilės, kai padidinamas valstybės biudžeto deficitas. Šiuo metu Lietuvos skola sudaro beveik 49 mlrd. litų, per pastaruosius 6 metus ji patrigubėjo. Visos palūkanos už valstybės skolą šiemet sudarė beveik 2,3 mlrd. litų, o tai daugiau nei du kartus viršija Lietuvos skiriamas lėšas krašto apsaugai. Didesnė valstybės skola reiškia daugiau išlaidų palūkanoms, didesnius mokesčius ir supančiotą ekonomikos augimą ateityje.
- Nesilaikoma pažado mažinti nacionalinio biudžeto išlaidas. 2014 m. rudenį žadėta, kad 2015 m. nacionalinio biudžeto išlaidos (su ES lėšomis) sudarys 31,6 mlrd. litų (9 mlrd. 160 mln. eurų), tačiau dabar siūloma išleisti jau net 33 mlrd. litų (9 mlrd. 557 mln. eurų). Taip pat žadėta, kad biudžeto deficitas bus sumažintas nuo 940 mln. iki 200 mln., tačiau šį rudenį siūloma jį didinti iki 1,2 mlrd. Kadangi ankstesni pažadai yra patvirtinti Seimo nutarimu Nr. XII-662 „Dėl 2014, 2015 ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, būtina jų laikytis ir atitinkamai sumažinti siūlomas biudžeto pajamas ir išlaidas iki nutarime patvirtintų dydžių.
- Oficiali 2015 m. ekonomikos augimo prognozė gali būti pernelyg optimistinė. Biudžeto projektas paruoštas remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad 2015 m. Lietuvos BVP augimas sudarys 3,4 proc. Pastaruoju metu pasaulyje didėja nerimas dėl naujos ekonominės krizės. Tarptautinis valiutos fondas šių metų spalį paskelbtoje apžvalgoje „World Economic Outlook“ sumažino pasaulio ekonomikos augimo perspektyvą. Tikimybė, kad artimiausiu metu smuks Eurozonos ekonomika per pastarąjį pusmetį padvigubėjo nuo 20 proc. iki 40 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atliktos apžvalgos duomenimis, prastėja Lietuvos verslo atstovų lūkesčiai, ypač prasti lūkesčiai pastebimi maisto pramonės ir transporto srityse. Prastėja ir darbo užmokesčio indeksas. Visa tai verčia nerimauti dėl galimai nepamatuoto Finansų ministerijos prognozės optimistiškumo. Tuo atveju, jeigu prognozė nepasitvirtintų ir biudžeto pajamų planas nebūtų vykdomas, didėtų biudžeto deficitas. Kad taip neįvyktų, būtina iš anksto ranguoti biudžeto išlaidas pagal prioritetus, kad nesurenkant lėšų būtų mažinamos mažiausiai prioritetinių sričių išlaidos.
Atsižvelgiant į šiuos nerimą keliančius punktus, LLRI ragina Seimo narius biudžeto svarstymo metu:
– sumažinti numatytą išlaidų augimą;
– atsisakyti mokesčių didinimo;
– mažinti biudžeto deficitą;
– laikytis 2014 m. pabaigoje patvirtintų įsipareigojimų;
– pasiruošti galimam ekonomikos nuosmukiui patvirtinant biudžeto išlaidų prioritetus ir išlaidų mažinimo planą.
