ATSISIŲSKITE ANALIZĘ „Faktai ir analizė. Žemės „saugiklių“ įstatymo atitiktis Konstitucijai ir tarptautiniams įsipareigojimams“: spauskite čia
SANTRAUKA
2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo[1] (toliau – ŽŪPŽĮĮ) redakcija, taip vadinamas Žemės „saugiklių“ įstatymas. Įstatymo nuostatose įtvirtinti žemės ūkio paskirties (toliau – ŽŪP) žemės įsigijimo suvaržymai itin apribojo asmenų teisę laisvai veikti žemės ūkio rinkoje, sudarinėjant pirkimo-pardavimo sandorius.
ŽŪPŽĮĮ nustatyti kvalifikaciniai ir kiti reikalavimai asmenims, siekiantiems įsigyti ŽŪP žemės ar tokios žemės turintį juridinį asmenį. Fiziniam asmeniui taikytinas profesinių įgūdžių ir kvalifikacijos kriterijus, juridiniam asmeniui – reikalavimas ne mažiau nei 3 metus būti vykdžiusiam žemės ūkio veiklą, deklaravusiam žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, įrodžius atitinkamo dydžio žemės ūkio veiklos pajamingumą bei ekonominį gyvybingumą. ŽŪPŽĮĮ taip pat įtvirtinta prievolė gauti atskirą leidimą minėtam veiksmui atlikti, ribojamas įsigytinos ŽŪP žemės dydis bei įsakmiai nurodyta, kokia privalo būti jos tikslinė paskirtis.
Reikalavimai žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams:
– galimai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei į privačią nuosavybę, asmenų lygiateisiškumo principui, ūkinės veiklos laisvei ir teisei į verslą;
– gali būti nesuderinami su ES teise, konkrečiai – laisvo kapitalo judėjimo principu;
– galimai pažeidžia kai kuriuos Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus – užsienio investicijų apsaugos sutartis.
[1] 2014-05-01 Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Nr. XII-854 // Teisės aktų registras. 2014-04-29, Nr. 2014-04860.
