Politikai deklaruoja siekį, kad verslo priežiūra būtų tvarkinga ir efektyvi. Tačiau valdžios priežiūra yra problemiška, o juk neatsakinga valdžia ir prasta teisėkūra gali paralyžiuoti gyventojų ir verslo veiklą.
Aktualijos, susijusios su 2015 m. biudžetu, rodo akivaizdžias valdžios priežiūros spragas. Viena svarbiausių – Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) landa, leidžianti su biudžetu keisti mokesčius be 6 mėn. prisitaikymo laikotarpio. Deja, politikai tuo prisidengia priimdami bet kokį su biudžetu nesusijusį mokesčių įstatymą.
Socialdemokratų ir Darbo partijos rinkimų programose žadėta tai uždrausti, bet dabar šių partijų nariai ketina nuo 2015 m. sausio 1 d. sumažinti neapmokestinamą NT vertę iki 760.000 Lt. Tai pažeistų MAĮ, nes projektas visiškai nesusijęs su biudžetu ir negali įsigalioti anksčiau nei po 6 mėnesių: jis įregistruotas dar 2013 m. gruodį, siūlant, kad įsigaliotų nuo 2014 m. Vyriausybė 2015 m. biudžete net nesuplanavo pajamų iš šių pataisų, o savo išvadą dėl projekto pateikė jau po biudžeto pateikimo Seimui.
Bet kai tai buvo priminta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, komiteto pirmininkas patarė „nesirūpinti statutiniais dalykais“, kad tai tėra „formalumas“ ir tikrai ne mokesčių mokėtojų reikalas.
Pernai gruodį Seimo Teisės departamento išvadoje teigta, kad šių pataisų įsigaliojimas nuo 2014 m. sausio 1 d. prieštarautų MAĮ. Tačiau naujoje išvadoje dėl atnaujintų pataisų skandalingai nutylimas neatitikimas MAĮ. Išvadą sudaro tik toks sakinys: „Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis.“ (!) Panašu, kad sulaukti atsakomybės turėtų ne tik Seimo nariai, bet ir išvados autorius – Teisės departamentas.
Biudžeto svarstymo procesas atskleidė ir daugiau valdžios priežiūros spragų. Lietuvos bankui (LB) ir Valstybės kontrolei (VK) nustačius, kad biudžeto projektas neatitinka Fiskalinės drausmės įstatymo, Seimo nariai pakeitė trukdantį įstatymą, užuot atitinkama suma mažinę išlaidas. Biudžetas priimtas nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo ir Seimo statuto, nes nuspręsta didinti išlaidas beveik 100 mln. Lt, nenurodant konkrečių lėšų šaltinių ir neapibrėžiant dalies išlaidų. Klausimas nukreiptas į Etikos ir procedūrų komisiją, tačiau dėl paralyžiuotos komisijos veiklos tai spręs Seimo pirmininkė, žadanti pasirašyti biudžetą.
Jeigu įmonė taip pažeistų įstatymus, ji neišvengtų tikrinimų, baudų ir skandalų. Tačiau kai įstatymus leidžianti valdžia pati nesilaiko įstatymų, ji – bent jau kol kas – atsakomybės išvengia. Demokratinis valdžios padalijimo principas turėtų apriboti valdžią ir užtikrinti, kad valdžia laikytųsi įstatymų. Tačiau šiandien matome, kad kartais įstatymų leidžiamoji valdžia tampa įstatymus laužančiąja valdžia. Yra institucijų – LB, VK, Teisės departamentas, – kurios galėtų užtikrinti, kad nauji įstatymai nepažeistų esamų, tačiau jos neturi tokios funkcijos. Tai rodo, kad būtina tobulinti valdžios priežiūrą. O kol tai nėra padaryta, įstatymus laužančiąją valdžią nubausti gali tik prezidentės veto.
