2015 m. sausio 7 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1, 2, 19(1), 19(2), 31, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo, VII skyriaus pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 23(1), 23(2), 23(3) straipsniais ir nauju VIII skyriumi įstatymo projektui (toliau – Projektas) ir dar 12 susijusių įstatymų projektų, kuriuos teiks Seimui.
Pagal dabartinį reglamentavimą už teisės aktų pažeidimus aplinkosaugos srityje juridiniam asmeniui (įmonei) gali būti taikoma tik baudžiamoji atsakomybė, t.y. įmonės baudžiamos tik tuomet, kai pažeidimas itin rimtas, kyla reali grėsmė aplinkai, žmonių gyvybei ir sveikatai, už kurį numatyta bauda iki 1 900 000 eurų. O už mažesnio pavojingumo aplinkosaugos pažeidimus fiziniai asmenys gali būti baudžiami ir baudžiamąja, ir administracine tvarka.
Projektu siekiama įvesti baudas juridiniams asmenims ir už mažesnio pavojingumo pažeidimus.
Dėl baudų didinimo
Projekte ne tik siūloma už aplinkosaugos pažeidimus bausti įmones, tačiau ir padidina baudų dydžius už tuos pačius arba identiškus pažeidimus, jau numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK). Pvz., deginant žolę, medžių lapus ar daržininkystės atliekas, fiziniam asmeniui gali būti taikoma iki 300 eurų bauda, tuo tarpu, įmonei nuo 600 eurų iki 4 000 eurų.
Taigi įmonės darbuotojui padarius administracinės teisės pažeidimą, taikoma vienokio dydžio bauda, o tą patį pažeidimą padarius įmonei – keliskart didesnė, nors faktinė žala aplinkai tokia pati. Toks reguliavimas yra ydingas, nes fizinis ir juridinis asmuo panašiose arba beveik identiškose situacijose atsiduria nelygiateisėje padėtyje atsakomybės taikymo klausimu. Nėra jokios priežasties ir jokio teisinio pagrindo, kodėl fiziniam ir juridiniam asmeniui už tą patį pažeidimą, tokią pačią padarytą žalą, pvz., neteisėtą žolės išdeginimą tame pačiame plote, turėtų būti taikomos skirtingo dydžio baudos.
Iš siūlomo reglamentavimo panašu, kad baudos dydis siejamas ne su pažeidimo mastu ir žala aplinkai, bet tą žalą padariusiu asmeniu. Baudos diferencijuojamos ne tik pagal veikos pavojingumą, bet ir pagal subjektą. Baudas skirsiančių institucijų ir pareigūnų elgesį šioje situacijoje riboja tik baudos minimumas ir maksimumas. Taigi kyla pavojus, kad už nedidelio pavojingumo pažeidimus didelėms įmonės gali būti skiriamos baudos neproporcingos padarytai žalai.
Dėl mažareikšmio pažeidimo
Be to, nesant baudos nustatymo metodikos, kyla piktnaudžiavimo tarnyba ir korupcijos grėsmė. Projekte teigiama, kad už mažareikšmį pažeidimą juridiniai asmenys administracine tvarka nebus baudžiami. Kaip nustato šiais metais įsigaliojusi Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnio redakcija, mažareikšmio pažeidimas yra toks, kurio padarinius galima greit pašalinti ir padaryta žala yra labai nedidelė. Dėl to naudinga nustatyti Projekte, kokias sąlygas turi atitikti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas, kad būtų galima jį pripažinti mažareikšmiu aplinkosaugos srityje.
Siūlome tobulinti Projektą šiais aspektais:
- Nedidinti baudų, o pačias baudas nustatinėti pagal aiškią ir išmatuojamą žalą aplinkai, o ne pagal įmonės dydį.
- Projekte apibrėžti „mažareikšmio pažeidimo“ sąvoką: nurodyti specifines sąlygas, kurias turėtų atitikti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimas, kad būtų pripažintas mažareikšmiu.
