Lietuvos rytas spausdina, o Delfi, IQ ir kiti perspausdina žinutę apie tai, kad norima drausminti žmones, kurie piktnaudžiauja lengvatų sistema, keliantis keltais iš Klaipėdos.
„Smiltynės perkėlos” keltai per Kuršių marias neatlygintinai plukdo Neringos ir Klaipėdos savivaldybėse registruotų fizinių bei juridinių asmenų transportą. Mokesčių lengvatomis gali naudotis ir automobilių savininkai, su kuriais šie asmenys yra sudarę panaudos sutartis.
Lengvatos esmę gerai aprašo pati įmonė
„[pagal Vyriausybės nutarimą –nuoroda] AB „Smiltynės perkėla” privalo vykdyti neatlygintiną perkėlimą keltais įstaigoms, organizacijoms, registruotoms Neringoje bei Smiltynėje, inspekcijoms, Neringos bei Smiltynės gyventojams bei jų transporto priemonėms ir kt. numatytiems šiame nutarime. Kompensacijos dydis nustatomas pagal faktinį perkeltų per ataskaitinį laikotarpį keleivių ir transporto priemonių skaičių ir faktiškai jiems perkelti patirtas sąnaudas.”
Susisiekimo ministerijos iniciatyva – gera. Bet kodėl nežengti dar toliau ir apskritai nebekompensuoti už persikėlimą?
Viešo kapitalo subjektai už paslaugą galėtų mokėti kaip už bet kokią kitą paslaugą. Tai, jog AB „Smiltynės perkėla” priklauso valstybei neturi jokios reikšmės. AB „Lesto” irgi beveik priklauso valstybei, bet biudžetinės ar viešo kapitalo įstaigos už elektros energiją moka pilną kainą. Savivaldybės įstaigos, miestuose, kur šilumos tiekimo įmonės priklauso savivaldybėms, už šilumą moka pilną kainą ir t.t. Jei dėl mokėjimo už persikėlimą padidės tokių įstaigų finansavimo poreikis – tereikia atitinkamai pakoreguoti įstaigų biudžetus.
Su privačiais subjektais – dar paprasčiau. Persikėlimas keltu yra paslauga. Tiesa sakant, net nelabai įsivaizduoju, kaip ir kodėl ši lengvata atsirado ir buvo pateisinta. Unikali situacija, kad gali prisireikti dažnai naudotis kelto paslaugomis? Bet juk dėl to, kad pvz., Vilniuje į darbą tenka važiuoti didesnį atstumą, nei kituose miestuose, vilniečiams už kurą nekompensuojama.
Jau matau pora potencialių kontraargumentų.
Pirmas – AB „Smiltynės perkėla” yra monopolija. Nesiginčiju, bet monopolija tiek įstatymiškai, tiek faktiškai yra būtent dėl tos priežasties, kad gali paslaugas teikti „nemokamai”, už kurias po to įmonei yra apmokama iš valstybės lėšų (vien 2011 metais iš LAKD gauta apie 5,2 mln. Litų). Ši subsidija ir palaiko monopoliją.
Antra, nebemokant kompensacijų išaugtų verslo kaštai. Nesiginčiju, bet tai yra dalis geografinių sąlygų (kaip ir minėtas pavyzdys apie ilgesnius atstumus Vilniuje). Kituose mietuose veikiančios įmonės neturi kitų geografinių sąlygų nulemtų privalumų, kaip uostamiestyje veikiančios įmonės. Kitaip tariant, visuose miestuose sąlygos yra skirtingos, bet mes net nemanome, kad jas reikia bandyti „suvienodinti” subsidijomis ar mokesčiais.
Argumentų ir kontraargumentų galima sugalvoti ir daugiau. Bet esminis momentas yra šis – kuo paslaugų kaina labiau atitinka rinkos kaina, ir kuo apmokėjimas už paslaugą yra labiau tiesioginis (t.y. kas naudojasi paslauga, tas ir moka) tuo paslaugos yra teikiamos efektyviau.
