Per 2012–2014 metus mėnesinė minimali alga (MMA) padidėjo kone trečdaliu – nuo 800 litų 2012 metais iki 1 035 litų 2014 metais. Vis pasigirsta kalbų apie MMA kėlimą ir 2015 metais, o pasisakantieji už MMA didinimą teigia, kad įmonės ims ir prisitaikys. Tačiau ar viskas taip paprasta?
Neigiamų MMA kėlimo pasekmių yra daug. Teorines įžvalgas patvirtino ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) 181 Lietuvos įmonės apklausa, iš kurių du trečdaliai turi iki 50 darbuotojų.
Keturios neigiamos pasekmės
Pirma, nuolatinis MMA didinimas neigiamai paveiks įmones, kurių iki šiol nepaveikė. Apklausos rezultatai parodė, kad 2012–2013 metų MMA didinimas neigiamai paveikė kas trečios apklaustos įmonės veiklą. Jei 2015 metais MMA būtų dar didinama 200 litų (arba 57,92 euro), tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių. Paprastai tariant, jei vienas smūgis įmonių neparklupdė, tai nereiškia, kad jos atlaikys visą smūgių krušą.
Antra, ne visos įmonės yra pajėgios didinti MMA. Žinoma, daliai įmonių, kurios ir taip moka aukštesnius atlyginimus nei MMA, tai nėra aktualu. Tačiau juk yra įmonių, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų, bet neturi pakankamai pinigų mokėti daugiau. Todėl dėl MMA didinimo kai kurių darbuotojų atlyginimai net sumažėja, kai kurie netenka darbo arba pradeda oficialiai dirbti ne visą darbo dieną.
Trečia, daliai įmonių MMA kėlimas šiandien „suvalgė“ aukštesnius atlyginimus rytoj. Kai kurios iš apklaustų įmonių dėl MMA didinimo 2012–2013 metais atsisakė plėtros ir investicijų (35 proc.), didino kainas (18 proc.), atleido darbuotojus (17 proc.). Panašiai įmonės elgtųsi, jei MMA ateityje būtų didinama ir toliau. Paprastai tariant, daliai įmonių MMA nubraukė plėtros planus, investicijas, o tai yra – realų atlyginimų augimo receptą. Vietoje plėtra ir investicijomis grįsto augimo, teks graužti paplėkusį MMA sausainį. Žinoma, jei įmonė nebankrutuos.
Ketvirta, dalis įmonių MMA kėlimą kompensavo pakeldamos kainas. Kad galėtų išmokėti 2012–2013 metų valdžios padidintą MMA, apie penktadalis apklausoje dalyvavusių įmonių didino kainas. Jei MMA šiais metais didėtų 200 litų (arba 57,92 euro) kainas keltų 28 proc. įmonių.
Detaliau panagrinėkime keturių apklausoje dalyvavusių įmonių patirtį.
Pirmoji – daug MMA darbuotojų ir nesukalbamos biudžetinės įstaigos
Pirmoje įmonėje, kaip ir visame apsaugos įmonių sektoriuje, dauguma darbuotojų uždirba MMA. Pastaraisiais metais MMA uždirbantys darbuotojai sudarė apie 80 proc. visų darbuotojų ir dėl MMA didinimo įmonei iškilo rimtų finansinių sunkumų. Dėl išaugusių sąnaudų ji ne tik atsisakė planų įdarbinti naujus darbuotojus, bet ir buvo priversta sumažinti administracijos darbuotojų skaičių, o likusiems administracijos darbuotojams didino darbo krūvį.
Dalį padidėjusių sąnaudų įmonė padengė padidindama paslaugų kainas. Tačiau jei susitarti dėl didesnių paslaugų kainų su privačiais klientais įmanoma, su valstybiniais – ne. Biudžetinės įstaigos pagal galiojančias viešųjų pirkimų kainodaros taisykles neturi teisės daugiau mokėti už paslaugas nei nurodyta sutartyse. Dėl to įmonė buvo priversta anksčiau laiko nutraukti pasirašytas sutartis arba teikti paslaugas nuostolingai. Kas nutiktų, jei MMA būtų didinama ir toliau? Įmonė būtų priversta nebeteikti paslaugų viešajam sektoriui arba netgi stabdytų veiklą.
Antroji – daug MMA darbuotojų ir didelė konkurencija
Panašiai su MMA didinimo iššūkiais tvarkėsi ir kita apklausoje dalyvavusi įmonė, teikianti pašto ir kurjerių paslaugas. Šioje įmonėje pastaraisiais metais dirbo apie 150 darbuotojų, iš kurių apie pusė uždirbo MMA. Darbo užmokesčiui sumokėti įmonė skiria apie du trečdalius pajamų. 2012–2013 įmonė dirbo nuostolingai, tad MMA didinimas atsiliepė skaudžiai. Įmonė buvo priversta dalį darbuotojų atleisti, o likusiems darbuotojams didinti darbo krūvį. Taip pat – mažinti atlyginimus ilgamečiams įmonės darbuotojams, uždirbantiems daugiau nei MMA.
Net ir nedidelis MMA padidinimas šiam pašto paslaugų teikėjui tapo sunkiai pakeliamas dar ir todėl, kad dėl konkurencijos jis negali pakelti kainų vartotojams. Siekdama neprarasti klientų kainų didinimo įmonei teko atsisakyti.
Trečioji – MMA kėlimas suvalgė investicijas
Dar viena apklausoje dalyvavusi įmonė teikia apsaugos paslaugas įmonių grupei priklausančioms įmonėms, t. y. dirba tik vidinėje rinkoje. Šioje įmonėje daugiau nei trečdalis darbuotojų uždirba MMA. 2012–2013 metais padidinus MMA ir dėl to išaugus sąnaudoms, nebuvo iš ko taupyti ir įsigyti naujos modernios apsaugos technikos. Tai rodo, kad kai kuriais atvejais MMA didinimo sąskaita buvo atsisakyta investicijų į įrangą, kurios ateityje sukurtų didesnę vertę ir leistų teikti kokybiškesnes paslaugas. Be to, reikia iš naujo derėtis su klientais dėl paslaugų įkainių, keisti sutartis, o tai reikalauja papildomo darbo. Toliau didinant MMA, įmonė imtųsi panašių veiksmų kaip ir prieš tai, tačiau nebūtų išvengta darbuotojų atleidimų.
Ketvirtoji – dirbtinis atlyginimo kėlimas
Ketvirta apklausoje dalyvavusi įmonė gamina plastikinius gaminius, kurių didžioji dalis yra eksportuojami. Nors MMA uždirbančių darbuotojų dalis šioje įmonėje yra nedidelė (svyruoja nuo 5 iki 10 visų darbuotojų skaičiaus). Kaskart padidinus MMA atsiranda poreikis didinti atlyginimus ir kitiems darbuotojams, siekiant išlaikyti atlyginimų skirtumus tarp labiau kvalifikuotų ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų. 2012 metais įmonėje darbo sąnaudos išaugo net 35 proc., o 2013 metais – 25 proc.
Atlyginimų didinimas yra suprantamas dalykas, kai finansiškai pajėgios įmonės pačios nusprendžia savo darbuotojams mokėti daugiau, nes gali tai padaryti. Tačiau, jei atlyginimai didinami priverstinai, t. y. siekiant įgyvendinti valdžios primestą reikalavimą, tai jau visai kas kita. Dėl to nukenčia pati įmonė, jos darbuotojai ir vartotojai. Pastaroji įmonė siekdama kompensuoti sąnaudų padidėjimą didino produkcijos kainas vartotojams, o tai lėmė mažesnį įmonės konkurencingumą. Be to, brangstant darbo jėgos kainai, įmonė dalį darbų automatizavo, dėl to reikėjo mažiau darbuotojų. Jei ateityje MMA būtų didinama, įmonė elgtųsi panašiai.
Dėliok nedėliojęs, bet ekonomika yra negailestinga. Šiandien didini MMA, ką turėsi rytoj? Pirma, aukštesnes kainas. Antra, daugiau dirbančių „puse etato“. Trečia, mažiau investicijų, plėtros ir pridėtinės vertės. Vietoje natūralaus ekonominio augimo – „suvalgytas“ investicijas ir stagnuojančius atlyginimus.
