Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauji reikalavimai vairavimo mokykloms. Yra reikalaujama filmuoti galutinę vairavimo įgūdžių įskaitą, naudoti ne senesnius nei 15 metų senumo automobilius. Taip pat draudžiama naudotis mokymo aikštelėmis, kurios yra toliau nei 20 kilometrų nuo mokymo įstaigos. Aikštelės privalo turėti asfalto arba betono dangą. Susisiekimo ministerija argumentuoja, kad griežtinti reikalavimus paskatino prastesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse vairavimo egzaminų rezultatai bei faktas, jog daugiausiai eismo nelaimių sukelia pradedantieji vairuotojai.
Yra įvardinta problema ir visiems primestas, jos sprendimo būdas. Pradžioje panagrinėkime pačią problemą. Daugiau eismo įvykių sukelia pradedantieji vairuotojai. O kaip turėtų būti? Daugiau eismo įvykių turėtų sukelti patyrę vairuotojai, ar visi turėtų „vienodas galimybes“ sudaužyti savo automobilį, nepriklausomai nuo jų patirties? Antroji problema yra mažesnis vairavimo egzaminą išlaikančiųjų iš pirmo karto procentas. O koks turėtų būti šis procentas? Toks pat kaip kitų Europos Sąjungos valstybių? Galbūt jų egzaminų išlaikymo procentas yra per didelis? Fantazuoti galima į valias, tačiau aišku tik viena- taip apibrėžtos problemos tiesiog nėra problemos. O net jeigu ir būtų įvardintos realios problemos, tai jokiu būdu nereiškia, kad ministerija turi kažką dėl to daryti.
Ministerijos atstovams atrodė kitaip ir jie nutarė įvesti daugiau reguliavimų. Kodėl ministerija mano, kad geriau nei visi rinkos dalyviai žino kokiu atstumu nuo mokymo įstaigos turi būti aikštelė ar kokio senumo automobiliais reikia naudotis, turbūt liks paslaptyje. Iš tiesų net ir siauros srities valdininkai niekaip negali žinoti tokių dalykų, todėl apribojimus dažniausiai sugalvoja pasitelkę „iš lubų“ metodus. Geriausi naujų vairuotojų ruošimo metodai gali išryškėti tik rinkoje, ir tai nuolat vykstantis procesas neturintis baigtinio taško. Tobulėti visada yra kur, o iš viršaus numesti draudimai tik trukdo.
Visi norime saugesnių kelių, tik turime nepamiršti, jog didesnis saugumas ir kainuoja daugiau. Saugumą didina technologijos, taip pat reikia nepamiršti asmeninės atsakomybės už padarytą eismo įvykį įtakos vairavimo atidumui. Tačiau, ką bendro turi eismo įvykių skaičius ir atstumas tarp mokymo aikštelės ir mokymo įstaigos, suprasti gerokai sunkiau. Arba, kodėl aikštelės turi būti būtinai asfaltuotos ar betonuotos dangos? Net ir Vilniuje pilna stovėjimo aikštelių, kuriose vairuotojai kasdien turi manevruoti ant smėlio tarp balų, tai esminė vairavimo Lietuvoje dalis.
Kad nebūtų vien tik kritika, štai pasiūlymas – panaikinkime valdžios sukurtą išskirtinę teisę vairavimo egzaminavimo paslaugas teikti Regitrai. Leiskime rinkos dalyviams konkuruoti tarpusavyje, ir draudimo kompanijoms leisti laisvai vertinti skirtingų įmonių suteiktus vairuotojų pažymėjimus. Prastiems vairuotojams teisę vairuoti suteikiančios įmonės išduotas vairuotojo pažymėjimas automatiškai reikštų didesnę automobilio draudimo įmoką ir atvirkščiai. Rinkoje išaiškėtų kokios mokymo priemonės efektyviausios ir Susisiekimo Ministerijai nereiktų „vargti“ kuriant reguliavimus, kurie apriboja galimybes į rinką ateiti naujiems dalyviams. Dabartinėje situacijoje laisva konkurencija yra akivaizdžiai ribojama, o naudos net su žiburiu nerasi.
