Šalies abiturientų laukia pokyčiai – įvedami griežtesni reikalavimai stojantiems į kolegijas ir universitetus. Šiemet vietoje dviejų, grįžtama prie trijų priėmimo etapų. Moksleiviai galės išreikšti norą studijuoti nebe 12, bet 9 vietose ir gaus ne du, o tik vieną kvietimą studijuoti. Be to, Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja universitetams taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 mažiausią stojamąjį balą. Taip pat, siekiama, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.
Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus teigia, kad taikant šias priemones bus siekiama aukštesnės aukštojo mokslo kokybės. O Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius Giedrius Viliūnas mano, kad šie siūlymai yra ginčytini teisiniu požiūriu, kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir universiteto misijos įgyvendinimui.
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad jeigu norime konkuruoti su užsienio aukštojo mokymo įstaigomis, reikia turėti stiprius universitetus. Todėl būtų naudinga leisti Lietuvos kolegijoms ir universitetams natūraliai konkuruoti tarpusavyje.
„Aš esu už tai, kad universitetai patys priimtų sprendimus, bet spėju, kad nuo to jų galėtų sumažėti. Čia turėtų veikti pilnas studentų krepšelis, kuriame būtų ir mokymo, ir infrastruktūros lėšos. Gavęs valstybės finansavimą žmogus atsineštų pinigus ir tos mokymo įstaigos, kurių niekas nesirinktų, tiesiog labai greitai numirtų sava mirtimi,“ – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Visą laidos įrašą rasite ČIA.
