Nuo liepos 1 d. numatoma didinti 440, arba maždaug penktadalio, licencijų, įvairių leidimų ir kitų rinkliavų dydžius. Mažinti planuojama tik 45 rinkliavų įkainius.
Tokius pasiūlymus su ministerijomis, kitomis valstybės įstaigomis, kurios išduoda tuos dokumentus, šiuo metu skubos tvarka derina Finansų ministerija (FM). Pavyzdžiui, numatoma, kad vaistininko praktikos licencija nuo liepos pabrangs nuo 24 Eur iki 32 Eur, gamybinės vaistinės veiklos licencija – nuo 74 Eur iki 96 Eur. Gamybos licencijos išdavimas brangs nuo 196 Eur iki 249 Eur.
Tai – tik keli pavyzdžiai iš maždaug 440 atvejų, kai keliami rinkliavų dydžiai. Šiemet iš rinkliavų ketinama iš viso surinkti 30 mln. Eur.
Didinti rinkliavas pasiūliusi FM numato, kad tuos mokesčius mokantiems nebus jokių neigiamų padarinių, tačiau su tuo nesutinka mokesčių ekspertai.
„Euras prie euro, ir per visus ūkio subjektus susidaro jau milijonai, kuriuos mes visi sumokame“, – ironizuoja Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė.
Pasak jos, rinkliavų dydžių kėlimą FM motyvuoja tuo, kad didėja darbo už konkrečios licencijos ar leidimo išdavimą išlaidos ir kad išaugo valstybės tarnautojų atlyginimai.
„Bet juk pati valdžia padidino šias išlaidas, kai nusprendė pakelti minimalų mėnesio atlyginimą, nors tai privertė padidinti ir valstybės tarnautojų atlyginimus“, – primena ji. Ekspertei daugiausia abejonių kelia pats rinkliavų dydžių nustatymo principas, kai dydis priklauso tik nuo to, kiek institucijai kainuoja išduoti leidimą ar licenciją, o teoriškai rinkliavų dydžius didinti valdžia gali kad ir kasmet.
„Toks principas nemotyvuoja institucijų efektyviai veikti, nes kuo daugiau kainuos jos veikla, tuo brangesnės bus licencijos ir tuo didesnės bus institucijos pajamos. Konkurencija versle spaudžia rinkos dalyvius mažinti sąnaudas ir nulemia mažesnes kainas, o valdžios institucijos išduodamos licencijas ir leidimus turi monopolinę padėtį ir gali taikyti dideles kainas“, – lygina p. Leontjeva.
Licencijos žlugdo konkurenciją
Florentinas Blancas, verslo inspektavimo reformų ekspertas iš Prancūzijos, atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje dar akivaizdžiai per daug išduodama įvairiausių leidimų ir licencijų – nuo statybų, ryšio paslaugų, energetikos rinkos iki restoranų ir daugelio kitų sričių. Ponas Blancas padeda tokioms institucijoms kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios nare siekia tapti Lietuva, įvertinti šalyse galiojančią verslo reguliavimo aplinką.
„Jūsų Vyriausybė ėmė mažinti licencijų, tačiau dažnai iš kiekvienos verslą prižiūrinčios įstaigos girdi argumentų, kad jokiu būdų nenaikintų tų licencijų, nes antraip esą visi išmirs. Bet reikėtų savęs paklausti, kodėl žmonės nemiršta kituose kraštuose, tokiuose kaip Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija, kur tokios licencijos neišduodamos?“ – klausia p. Blancas.
Jo nuomone, licencijos turi būti suteikiamos, pvz., statyti objektams tik tais atvejais, jeigu grėsmė ir tikimybė, kad įvykus avarijai likviduoti padarinius prireiks milžiniškų lėšų, yra labai didelė. Todėl būtina įsitikinti, kad, tarkime, atominės elektrinės statytojai nuo pat pradžių pasirūpino viskuo, ko reikia, kad objektas saugiai funkcionuotų.
Ekspertas pasakoja, kad yra atliktos geros ekonominės studijos, kurių išvadose teigiama, kad licencijuojamose verslo srityse yra mažiau darbo vietų, tačiau žmonės, valdantys verslus tuose sektoriuose, uždirba daugiau, nes per licencijas jie atribojami nuo didesnės konkurencijos. Tačiau kartu dėl didesnių kainų nukenčia vartotojai ir vyriausybė.
Kelią skinasi sunkiai
Ūkio ministerija (ŪM), 2012–2014 m. persvarsčiusi ir įvertinusi pagal 12 ministerijų ir Lietuvos banko kompetenciją galiojančią licencijų išdavimo tvarką, pasiūlė atsisakyti 9 licencijų rūšių kaip nebeaktualių, perteklinių ar nepagrįstų, taip pat pakeisti 45 veiklų licencijas deklaracijomis kaip verslą mažiau ribojančia priemone.
Tačiau pasirodęs FM projektas dėl rinkliavų dydžių peržiūros tik parodo, kad net neketinama atsisakyti, pavyzdžiui, išduoti jau minėtas vaistininko praktikos licencijas ir pakeisti jas nemokamu veiklos deklaravimu.
ŪM taip pat pateikė pastabų dar dėl 160 licencijų rūšių ir siūlė supaprastinti, palengvinti jų išdavimo tvarką, atsisakyti nereikalingų reikalavimų, numatyti galimybę elektroniniu būdu pateikti dokumentus ir gauti licenciją.
Tačiau, VŽ žiniomis, FM tokį siūlymą atmetė. Tiesa, šiemet Lietuvos bankas atsisakė dvigubo kredito unijų licencijavimo. Taip pat priėmus įstatymo pataisas numatoma gidų leidimus pakeisti deklaracijomis ir suteikti licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais taikant deklaravimo modelį.
ŪM skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, kiekvienas veterinarijos veikla norintis užsiimti asmuo laukdamas 30 dienų (tiek paprastai trunka išankstinis ūkio subjekto patikrinimas) netenka 4.200 Eur pajamų.
