Jeigu jūs dirbate ir uždirbate bent minimalų atlyginimą – 250 eurų į rankas, šiemet tik maždaug liepos 3 d. nustosite dirbti mokesčiams ir pradėsite dirbti sau ir savo šeimai. Jeigu uždirbate vidutinį atlyginimą – apie 550 eurų į rankas, tuomet mokesčius nustosite mokėti tik liepos 13 d. Ta diena, kai simboliškai nustojate mokėti mokesčius ir pradedate dirbti sau ir savo šeimai vadinasi asmeninė laisvės nuo mokesčių diena. Man ji ateis tik liepos 17 d. Sužinoti, kada ji ateis jums asmeniškai, galite skaičiuoklėje „Moku mokesčius“. O šiandien Lietuvoje minima laisvės nuo mokesčių diena tėra vidutinis rodiklis ir simbolis.
Taigi visi Lietuvos dirbantieji, jeigu jie sąžiningai moka mokesčius, daugiau nei pusę metų dirba tam, kad sumokėtų už valstybės teikiamas paslaugas, finansuojamas mokesčių būdu (kiek dirbame, kad apmokėtume konkrečias išlaidas, sužinosite žemiau esančioje lentelėje). Tai, kad tik antroje metų pusėje dirbantieji pradeda dirbti sau – nėra gerai, tad gali kilti klausimas, kaip padidinti laisvų nuo mokesčių dienų skaičių?
Teoriškai, padidinti laisvų nuo mokesčių dienų skaičių gali tik valdžia, kuri nustato mokesčių dydį. Paankstinti jūsų asmeninę laisvės nuo mokesčių dieną valdžia galėtų tokiais būdais:
1. Sumažinti benzino akcizą iki minimalaus ES numatyto lygio. Šiuo metu Lietuvoje taikomas 0,43 euro akcizas litrui benzino, o minimali ES numatyta suma – 0,36 euro. Litrui benzino kainuojant 1,2 euro, mokesčiai sudaro daugiau nei pusę – 0,64 euro. Sumažinus benzino akcizą vos penktadaliu, vidutiniškai uždirbantis lietuvis gautų vieną laisvą nuo mokesčių dieną. Už šiuos pinigus jis galėtų su visa šeima du kartus nueiti į kiną. Sumažinus benzino akcizą, jo sumokama metinė akcizų suma būtų nebe 300, o apie 250 eurų.
2. Sugrąžinti anksčiau galiojusį 18 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Štai jau septinti metai, kai Lietuvoje galioja „laikinai” iki 21 proc. padidintas PVM tarifas. PVM sumažinimą mums, mokesčių mokėtojams, valdžia yra skolinga. Ir ankstesnė valdžia, žadėjusi dėl padidinimo laikinumo, ir dabartinė valdžia, žadėjusi taisyti ankstesniosios klaidas ir mažinti mokesčius. Jeigu PVM tarifas būtų sumažintas iki 18 proc., vidutiniškai uždirbantis lietuvis gautų tris laisvas nuo mokesčių dienas. Už šiuos pinigus jis galėtų įsipilti beveik du bakus kuro. Sumažinus PVM, jo sumokama metinė PVM suma būtų nebe 1 060, o apie 940 eurų.
3. Sumažinti „Sodros” įmokų tarifą 3 proc. punktais. Kartu sudėjus darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas, jos sudaro 31 proc. nuo žmogaus atlyginimo. Nors teisiškai jos skirstomos į darbuotojo ir darbdavio įmokas, ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas yra dirbantysis. Jeigu šios įmokos būtų sumažintos 3 proc. punktais, vidutiniškai uždirbantis lietuvis gautų keturias laisvas nuo mokesčių dienas, kurių pajamas galėtų skirti savo tėvų sanatoriniam gydymui. Sumažinus „Sodros” įmokas, per metus jo sumokama šių įmokų suma būtų nebe 2 700, o apie 2 440 eurų.
4. Gyventojų pajamoms taikyti dešimtinę. Žinoma, niekas nesiginčija, kad Lietuvoje taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra patrauklus. Tačiau dešimtinė (10%) būtų dar patrauklesnė ir vidutiniškai uždirbančiam gyventojui suteiktų šešias laisvas nuo mokesčių dienas. Šių pinigų užtektų savaitės nakvynei Palangoje. Sumažinus GPM, jo sumokama GPM suma būtų nebe 1 210 eurų, o apie 810 eurų.
Čia gali kilti klausimas, o ką gi pats žmogus gali padaryti, kad padidintų laisvų nuo mokesčių dienų skaičių? Visų pirma reikia žinoti, kiek mokesčių sumokame, tad pradėti reikia nuo mokesčių mokėtojų švietimo ir sąmoningumo didinimo. Tikėtina, kad tuomet mokesčių mokėtojai pradės labiau domėtis, kaip juos atstovauja tie, už kuriuos jie balsuoja ir pradės aktyviau reikšti savo nuomonę mokesčių klausimais.
Kas galėtų motyvuoti politikus mažinti mokesčius? Gal supratimas, kad jei politikai nemažins mokesčių, laisvų nuo mokesčių dienų ištroškę žmonės patys jų pasiims ir praleis jas šešėlyje. O to turbūt juk niekas nenori.
