13-asis Lietuvos ekonomikos tyrimas (2003/2004-2)

VISĄ TYRIMĄ GALITE RASTI ČIA.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato tryliktąjį Lietuvos ekonomikos tyrimaą, kuriame pateikiami rinkos dalyvių 2003 m. ekonomikos rodiklių vertinimai ir patikslintos prognozės 2004-iesiems. Šis tyrimas buvo atliktas 2004 m. sausio-vasario mėnesiais.

Rinkos dalyvių prognozės pateikiamos 4 skyriuose. Pirmasis skyrius nagrinėja bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, šešėlinės ekonomikos dalį BVP, importo ir eksporto augimą, vartojimo ir gamintojų kainų pokyčius, nedarbo lygį, mokesčių naštos dydį nuo BVP ir prognozuojamą lito ir JAV dolerio kursą. Antrajame skyriuje aptariami namų ûkių rodikliai: darbo užmokestis, namų ūkių pajamos bei investicijoms ir santaupoms skiriamos pajamų dalys. Trečiasis skyrius yra skirtas įmonių rodikliams: įmonių pelningumui, nuosavo kapitalo grąžai ir investicijoms, mokslui ir inovacijoms skiriamai išaidų daliai. Ketvirtame skyriuje pristatome skolinimosi 1 ir 5 metams litais kainą, 3 mėnesų trukmės VVP pelningumą bei ne bankų paskolų rinkos dalį. Kiekvieno skyriaus pabaigoje lentelėje pateikiami apibendrinti tyrimo rezultatai.

Lietuvos ekonomikos tyrimo rezultatai trumpai:

  • 2004 m. sausio-vasario mënesiais atlikto tyrimo duomenimis, 2003 m. Lietuvos ekonomikos augimas spartėjo, gerėjo įmonių finansinė padėtis, mažėjo skolinimosi kaina. Ekonomikos augimą toliau lemia vidaus rinkos ir eksporto plėtra, gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. Besitęsianti ūkio plėtra bei jos skatinamas nedarbo mažėjimas augina gyventojų pajamas. Prognozuojama, kad 2004-aisiais didės darbo užmokestis, sparčiau augs namų ūkių pajamos, toliau gerės įmonių finansinė padėtis, brangs skolinimasis.
  • Kaip rodo LLRI tyrimas, šešėlinės ekonomikos apimtys nesikeičia. Rinkos dalyviai teigia, kad 2003 m., kaip ir 2002-aisiais, šešėlinė ekonomika sudarė 20 proc. BVP, o 2004 m. jos gali mažėti iki 19 proc. BVP. Šių metų pradžioje rinkos dalyviai nepakeitė ankstesnio tyrimo metu išsakytos nuomonės. Šešėlinnei ekonomikai mažėti greičiausiai trukdo nemažėjanti mokesčių našta, griežti darbo santykių reguliavimai, toliau didinami cigarečių, degalų akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.
  • Vidutinis darbo užmokestis, rinkos dalyvių nuomone, neatsigavo po 2002 m. stagnacijos ir 2003- aisiais beveik nesikeitė – jis augo vos 0,2 proc. (2 Lt/mėn.) ir sudarë 1041 Lt/mėn. Rinkos dalyviai pateikë maþesná ex poste ávertá, nei buvo progno- zuota praėjusių metų viduryje. Tyrimas rodo, kad nepaisant mažėjančio nedarbo, augančios darbo jėgos paklausos ir padidėjusio įmonių pelningumo, įmonės dar neskubėjo didinti atlyginimų.
  • LLRI tyrimo duomenimis, po dvejų metų pertraukos šiemet turėtume sulaukti darbo užmokesčio augimo. Anot rinkos dalyvių, 2004 m. darbo užmokestis augs 6 proc. (62 Lt/mėn.) ir vidutiniškai sudarys 1103 Lt/mėn. Tam įtakos greičiausiai turės tolygiai mažėjantis nedarbas ir auganti darbo jėgos paklausa, toliau augsiantis įmonių pelningumas bei artėančios narystės Europos Sąjungoje perspektyvos.
  • LLRI tyrimo duomenimis, įmonių pelningumo ir nuosavybės grąžos rodikliai 2003 m., palyginti su 2002 m., yra truputį geresni. Rinkos dalyvių nuomone, 2003 m. įmonių  grynasis pelningumas vidutiniškai sudarė 6,3 proc., arba 0.6 proc. punkto daugiau nei 2002 m. Panašios tendencijos stebimos ir nagrinėjant nuosavybės grąžos rodiklį. LLRI tyrimo duomenimis nuosavybės grąža 2003 m. vidutiniškai siekė 10,3 proc., t. y. 0.6 proc. punkto daugiau nei 2002-aisiais. Rinkos dalyvių ex poste vertinimai yra didesni už ankstesnes prognozes, kurios praėjusių metų viduryje prognozės buvo mažinamos.
  • LLRI tyrimas rodo, kad 2004 m. skolinimo iš komercinių bankų kaina truputį didės. Rinkos dalyvių nuomone, 2004 m. pabaigoje 1 metų trukmės paskolos litais kainuos 5,93 proc., o 5 metų trukmės – 5,96 proc.