Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs. Trečdalis tautiečių turi draugų ar artimųjų, kurie dirba šešėlyje, dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”. Be to, lietuviai linkę pateisinti bet kokios formos šešėlį – vidutiniškai kas trečias nemato nieko bloga dirbti nelegaliai ar gauti dalį nelegalių pajamų, pirkti ar parduoti kontrabandines cigaretes, alkoholį ar degalus ir kitas neapskaitytas prekes. Priežastis gyventojai aiškina paprastai – per didelis apmokestinimas. Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su partneriais atliktas įsitraukimo ir požiūrio į šešėlį tyrimas 6 šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje.
„Iš visų tirtų šalių lietuviai dažniausiai nurodė, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas. Tuo įsitikinę net 67 proc. gyventojų. Tai nestebina, nes mokesčių našta vien darbo santykiams mūsų šalyje yra net 39 proc.” – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Tyrimas atskleidė šešėlinio darbo mastą: 29 proc. lietuvių sakė turintys draugų ar artimųjų, kurie pastaraisiais metais dirbo šešėlyje. Dažniausiai tai darbo sutartis turintys žmonės, „vokelyje” gaunantys dalį atlyginimo. Latvijoje ir Lenkijoje artimųjų, dirbančių nelegaliai, turi dar daugiau žmonių – 36 proc. ir 33 proc. atitinkamai, Estijoje – 26 proc., Švedijoje – vos 8 proc. Labiausiai nelegali veikla paplitusi statybų sektoriuje.
„Net 70 proc. įsitraukusių į šešėlį tautiečių nurodė esantys įsitikinę, kad niekas jų nepagaus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur šešėlio dalis gerokai mažesnė, atvirkščiai, net 60 proc. nelegaliai dirbančiųjų mano, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems. Tai įrodo, kad svarbiau ne griežtinti atsakomybę, o jos neišvengiamumą.” – teigia Vytautas Žukauskas.
Lietuva ir Latvija regione pirmauja pagal neapskaitytų prekių paplitimą. Per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos. Beveik pusė (42 proc.) gyventojų įsigijo prekių žinodami arba įtardami, kad pardavėjas apskritai neturi teisės nieko pardavinėti, nėra įregistravęs veiklos ir nemoka mokesčių.
Dažniausiai tautiečiai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Įdomu tai, kad skirtingai nei kitose šalyse tarp populiarių nelegalių prekių Lietuvoje yra vaistai ir maisto papildai.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad svarbiausias valdžios prioritetas turėtų būti nukreiptas ne tik į tai, kaip sugauti ir nubausti, o į priežasčių mažinimą. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu, mokesčiai prekes pabrangina per daug lyginant su pajamomis. Tas pats pasakytina ir apie darbo rinkos šešėlį. Mokesčių tarifo poveikis atsirasti šešėliui priklauso nuo pajamų. Kai toks pats mokestis taikomas mažesnėms pajamoms sukuriama didesnė paskata šešėliui. Mažai uždirbantys žmonės vis tiek turi patenkinti savo poreikius, todėl ieško išeičių. Ta pati taisyklė galioja ir perkant – jei apmokestinimas prekę padaro neįkandamą, gyventojai pradeda ieškoti būdų tai apeiti ir vis labiau pateisina tokią nelegalią veiklą,” – konstatuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.
Tarptautinių ekspertų vertinimas taip pat nėra palankus Lietuvai. Austrų ekspertas Dr. Friedrich Schneider, kurio skaičiavimais remiasi Europos Komisija ir Pasaulio bankas, yra paskaičiavęs, jog šešėlinė ekonomika Lietuvoje yra 25,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvą pagal šį rodiklį Europos sąjungoje lenkia tik 4 šalys: Bulgarija, Rumunija, Kroatija ir Estija.
