Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2694(3)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau – LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2694(3) (toliau – Projektas) ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus.
Projektu įsiūlomas reguliavimas būtų taikomas 4 didiesiems prekybos tinklams: “Maxima”, “Rimi”, “Palink” ir “Norfa”.
Projektuo 3 str. 1 d. 12 p. siūloma uždrausti didelę rinkos galią turinčioms mažmeninės prekybos įmonėms dirbti 15 dienų, išvardintų Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 162 str.
Projekto 3 str. 1 d. 13 p. siūloma uždrausti mažmenine prekyba užsiimančioms įmonėms didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentais, palyginti su žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi. Nustačius tai, kad mažmeninė prekybos įmonė nepagrįstai padidino kainas, turėtų būti atliekamas pažeidimo tyrimas ir taikomos įstatyme numatytos sankcijos.
Dėl siūlymo drausti dirbti DK 162 str. numatytomis dienomis
Siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijai
Siūlymas prieštarauja ūkinės veiklos reguliavimo principams
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, <…> ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai būtų ribojami daugiau, nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, būtų varžoma jų iniciatyva (2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d., nutarimai).
Siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiami Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje numatyti ūkinės veiklos reguliavimo principai. Pirma, toks reguliavimas nėra būtinas viešajam interesui užtikrinti. Priešingai – tai sukurtų nepatogumą vartotojams, kurie naudojasi paslaugomis, dienomis, kurias siūloma uždrausti. Taip pat toks reguliavimas būtų nepalankus didžiosiose mažmeninės prekybos įmonėms ir jose dirbantiems žmonėms, kurie prarastų galimybę dirbti DK 162 str. numatytomis dienomis ir gauti dvigubą atlyginimą už darbą švenčių dienomis. Siūlomas reguliavimas užtikrintų siauros verslo grupės – smulkiųjų mažmeninės prekybos įmonių, o ne viešąjį interesą.
Antra, stambiosioms ir smulkiosioms mažmeninės prekybos įmonėms būtų sukurtos nevienodos ūkininkavimo sąlygos, kurios prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui. Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Kadangi dabartinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl lygiateisiškumo principo laikymosi, galima manyti, kad jis netarnautų bendrai tautos gerovei ir galimai prieštarautų Konstitucijai.
Siūlymas prieštarauja ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo reikalavimams
2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo, turi būti laikomasi šių sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; 4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Atkreipiame dėmesį, kad siūlomi ribojimai neapsaugo kitų asmenų teisių ir laisvių, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir konstituciškai svarbių tikslų, reguliavimu būtų apribojama stambiųjų mažmeninės prekybos įmonių ūkinės veiklos laisvė bei teisė į nuosavybę.
Siūlomas reguliavimas nėra populiarus kitose Europos šalyse
Siūlant šį įstatymo pakeitimą akcentuojama, jog kitose šalyse dažnai pasitaiko, jog įstatymu draudžiama prekiauti sekmadieniais ar švenčių dienomis. Tačiau draudimų prekiauti sekmadieniais ir švenčių dienomis nėra daugelyje Europos šalių. Tokių draudimų neturi Airija, Anglija, Bulgarija, Čekija, Danija (draudžiama dirbti per Kūčias ir Konstitucijos dieną), Gruzija, Kroatija, Estija, Islandija (draudimas dirbti Kūčių naktį), Italija, Islandija (ribojamas parduotuvių darbo laikas Kūčių vakarą), Latvija, Slovakija (draudimas dirbti Kūčių vakarą), Slovėnija, Švedija, Turkija. Nors kai kurios šalys riboja darbą tokių švenčių, kaip Kalėdos ar Kūčios metu, tačiau tai neprilygsta siūlomam draudimui nedirbti net 15, DK 162 str. numatytų dienų.
Reikia pastebėti, kad jei kai kuriose šalyse parduotuvės tam tikrų švenčių metu būna uždarytos, tai dar nereiškia, kad tose šalyse veikia įstatymai draudžiantys šių parduotuvių veiklą. Parduotuvės darbo valandas nusistato pagal pirkėjų srautus, atsiperkamumą ir kitus ekonominius veiksmus. Lygiai taip pat ir Lietuvoje, dalis parduotuvių nedirba švenčių dienomis ar savaitgaliais tik todėl, kad joms neapsimoka, o ne dėl įstatyminių draudimų.
Mažmeninės prekybos įmonių antkainio reguliavimas
Antkainio reguliavimas yra žalingas vartotojams
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks reguliavimas yra naudingas vartotojams, nes tokiu atveju prekybos tinklai negali pakelti kainų, tačiau praktika rodo priešingai. Antkainio reguliavimas panaikina paskatas mažmeninės prekybos įmonėms konkuruoti kainomis, nes joms labiau apsimoka nustatyti tokias kainas, kurios yra arčiau antkainio ribos. Sumažinus paskatą konkuruoti kaina, vartotojas negauna galimai mažesnės kainos už prekę, kuriai nustatytas antkainio limitas.
Tai patvirtina Graikijos pavyzdys, kai panaikinus antkainio ribojimą maisto prekėms, buvo atliktas kainų pokyčio tyrimas. Po antrojo pasaulinio karo Graikijoje buvo nustatytas antkainio ribojimas kai kuriems šviežiems vaisiams ir daržovėms. 2011 m. kovojant su ekonomine krize ir siekiant liberalizuoti ekonomiką, šis reguliavimas buvo panaikintas. Panaikinus antkainio ribojimą, tos prekės, kurioms toks antkainis buvo taikomas, atpigo 6 %. Tai kiekvienais metais padeda Graikijos gyventojams kasmet sutaupyti apie 256 milijonus eurų. Tyrimo medžiaga rodo, kad tokį kainų mažėjimą atnešė būtent antkainio reguliavimo panaikinamas. Galima manyti, kad įvedus antkainio ribojimą, Lietuvoje galima būtų tikėtis atvirkštinio efekto, t. y. kainų augimo vartotojams.
Siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijai
Toks siūlomas reguliavimas yra kainos reguliavimas, nustatant kainų lubas mažmenine prekyba užsiimančioms įmonėms, kuris yra nesuderinamas su Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kokiais pagrindais gali būti reguliuojama ūkinė veikla. Tačiau Projekte siūloma formuluotė yra netiksli ir neaišku, ar ji turėtų būti skaičiuojama nuo individualaus parduoto produkto, ar nuo produktų grupės, kaip turėtų būti vertinamos nuolaidos ir t. t. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad kainų reguliavimas paprastai gali būti pateisinamas tik ten, kur yra monopolizuota rinka ir taikomas kaip išskirtinė vartotojų teisių gynimo priemonė. Tačiau tokiais atvejais įstatyme turi būti nustatyti kainų ribų nustatymo kriterijai, šie kriterijai ir jų nustatymo metodika, tvarka, turi būti aiški, skaidri, pagrįsta. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Šioje situacijoje siūlomas kainų reguliavimas yra niekaip neargumentuojamas ir todėl nepagrįstas. Taip pat pastebime, kad siūlymo tikslas yra ne vartotojų, o atskirų verslo grupių interesų apsauga. Dėl šių priežasčių galima manyti, kad siūlomas reguliavimas galimai prieštarauja Konstitucijai.
Išvados
Dėl išvardintų priežasčių siūlome nepritarti įstatymo projektui.
