Valdžia tyliai didina mokesčius. Kelia akcizo mokesčius, didina verslo liudijimų kainą. Taip pat plečia mokesčius pajamoms iš būsto ar akcijų pardavimo. Bet apie viską nuo pradžių.
Naujausio LLRI tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus du trečdaliai (63 proc.) lietuvių atskleidė bent kartą pirkę prekes ar paslaugas, nors turėjo įtarimų ar žinojo, kad pajamos už jas neapskaitomos.
Dažniausiai tautiečiai įsigyja neapskaitytus maisto produktus, drabužius, cigaretes, kurą, remontuoja automobilius ir perka grožio paslaugas. Šešėlyje perkama, nes pirkti legaliai yra per brangu. Ką daro valdžia? Dar labiau didina mokesčius!
Kol giriamasi, kad vieniems gyventojams didės atlyginimai ir pensijos, kartu nutylima, kad kitiems gresia mokesčių didinimas. O juk sakė, su biudžetu nedidinsime mokesčių.
Mieli, mokesčių mokėtojai, valdžia sako netiesą! Ir tai tikrai neskatins nei ekonominio augimo, nei vartojimo, priešingai, sumažins žmonių pajamas, pabrangins kai kurias prekes.
2016 m. biudžete siūloma branginti akcizais apmokestinamas prekes – numatytas akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams. Tai tik dar labiau skatins vartotojus rinktis nelegalias prekes ir didins šešėlį.
Galima net pajuokauti, kad pabrangus cigaretėms ir alkoholiui valdžia didindama minimalią algą didina kišenpinigius šioms prekėms įsigyti.
Išeina taip, kad viena ranka žmonėms duoda daugiau pinigų, o kita ranka tuos pinigus atima per padidintus mokesčius.
Mokesčių didinimas palies daugiau nei 100 tūkst. dirbančiųjų arba kas aštuntą dirbantį privačiame sektoriuje. Vien dėl minimalios algos (nuo 2015 m. liepos minimali alga padidinta iki 325 eurų) ir su jos dydžiu susieto verslo liudijimo (galiojančio visoje šalyje) minimali metinė kaina nuo kitų metų didėja nuo 540 iki 585 eurų.
Vyriausybė jau priėmė sprendimą nuo 2016 m. didinti minimalią algą dar 25 eurais iki 350 eurų, ir nuo liepos toliau planuoja padidinti – iki 380 eurų. Dėl šių minimalios algos didinimų verslo liudijimų kaina išaugtų iki 684 eurų. Be to, savarankiškai dirbantys moka ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kurios taip pat kinta pasikeitus MMA.
Dėl to, kad MMA padidinta iki 350 eurų, nuo kitų metų sausio per mėnesį dirbantieji privalės mokėti 31,5 eurų PSD įmoką, o nuo liepos gali teikti susimokėti dar daugiau – 34,2 eurų (dabar moka 29,25 eurus).
Mūsų mokesčių našta darbo santykiams patenka į labiausiai apmokestintų pasaulio šalių gretas. Nuo du trečdalius vidutinio atlyginimo uždirbančio žmogaus pajamų tenka sumokėti net 39 proc. mokesčių. Toliau didindama mokesčius valdžia tik skatins šešėlį, pajamų slėpimą ir mokesčių nesurinkimą. LLRI tyrimas rodo, kad 67 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad šešėlio priežastis yra per didelis apmokestinimas.
Mokesčių didinimas užguls ir smulkiuosius investuotojus. Siūloma nuo 3000 eurų iki 500 eurų sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių pardavimo ar perleidimo ir palūkanoms iš indėlių ir skolos vertybinių popierių.
Paprastai sakant, plečiama apmokestinamųjų investicinių pajamų ir palūkanų (pvz., iš akcijų pardavimo, indėlių laikymo) bazė. Sunkiai suprantamas toks Finansų ministerijos siūlymas skubiai naikinti lengvatą, kuri įvesta 2014 metais.
Dėl to nei biudžetas gerokai pasipildys (planuojamas poveikis biudžetui 0,6 mln. eurų), priešingai, papildomų pajamų gali ir nebūti.
Juk pats kapitalo savininkas pasirenka, kada parduoti investicijas ir mokėti šį mokestį. Be abejonės, naujas mokesčio apynasris sumažins žmonių paskatas investuoti į vertybinius popierius ir taupyti, ir taip dalį pajamų atsidėti, pvz., senatvei.
Kitas užslėptas mokesčių didinimas palies turinčius antrąjį būstą. Siūloma ilginti laikotarpį nuo 5 iki 10 metų, kurį reikia išlaikyti antrąjį būstą ar kitą negyvenamąjį turtą, kad nuo jo pardavimo pajamų nereikėtų mokėti pajamų mokesčio. Taigi, pajamos iš antrojo būsto pardavimo bus neapmokestinamos tik tuomet, jei būstas bus išlaikytas 10 metų.
Tenka apgailestauti, kad Seime svarstant biudžeto projektą, į visus šiuos argumentus neatsižvelgta. Sunešta daugiau nei šimtas pasiūlymų didinti išlaidas, vos keli pasiūlymai perskirstyti išlaidas ar didinti pajamas iš valstybinių įmonių dividendų, ir nė vieno pasiūlymo atsisakyti išlaidavimo ir mokesčių didinimo.
Seimas dar turi antrą šansą pasitaisyti. Iš to, kas vyksta, matyt, naivu tikėtis, kad siūlymų išlaidauti ir mokesčių didinimo bus atsisakyta. Bet gal?
