Kai kuriose Europos sąjungos šalyse, visų pirma, Skandinavijoje, ekonomika be grynųjų plačiai remiama, tačiau grynieji pinigai vis dar formuoja ekonomikos pagrindą. Keliaujant Skandinavijoje daugumą dalykų, nuo metro bilietų iki mėgstamos kavos puodelio, galima nusipirkti naudojantis banko kortele. Ateitis be grynųjų vilioja ir kitas Europos šalis. Ar europiečiai galėtų tapti visuomene, kurioje nebūtų grynųjų pinigų? Ir ar tai padėtų sumažinti šešėlį ekonomikoje? Šia tema buvo diskutuojama Briuselyje, Friedriko Naumano fonde.
Pranešimus skaitė Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas, austrų ekspertas Friedrich Schneider ir MasterCard viceprezidentė Katarina Kakalikova. Diskusije dalyvavo Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos Tarybos atstovai, įvairių organizacijų nariai.
Profesorius Friedrich Schneider pabrėžė, kad grynųjų vartojimo suvaržymai neturi lemiamos įtakos šešėliui. Pagal F. Schneiderio skaičiavimus, šešėlinę ekonomiką grynųjų atsisakymas sumažintų 15 – 25 procentais. Kol išliks ekonominis motyvas, tol bus randami būdai veikti, nesvarbu – su grynaisiais ar be jų. Be to, grynųjų ribojimas paveiktų tik smulkius pažeidėjus, o ne gerai organizuotus kriminalinius nusikaltėlius. Ekspertai sutarė, kad į grynųjų mažinimą neturėtų kištis valdžia, tai turėtų pasirinkti verslas ir patys vartotojai. Grynųjų mažėja, jei mažėja jų poreikis, dėl konkurencijos ir patogumo.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas diskusijoje pristatė instituto su partneriais atliktą šešėlio suvokimo ir įsitraukimo tyrimą Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje. Jis pažymėjo, kad grynųjų suvažymai nėra tinkamas kovos su šešėliu būdas, šešėlį įmanoma įveikti tik naikinant jo priežastis. Europos Sąjungoje yra 15 šalių, kur egzistuoja grynųjų suvaržymai. Likusioje 13 tokių suvaržymų nėra.
„Tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose nėra tokių suvaržymų, yra mažiau šešėlinės ekonomikos. Be to, jokio tiesioginio efekto šešėlio mažėjimui, sugriežtinus grynųjų vartojimą, nepastebėta. Atvirkščiai, ten, kur renkasi vartotojai, šešėlis mažėja sparčiau. Grynųjų ribojimas įstatymais mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų, taigi, mažina paskatas gerinti paslaugos kokybę ir kainas. Maža to, jei uždrausime mokėjimus grynaisiais, tai taps paskata grynuosius tiek uždirbti, tiek leisti šešėlyje. Dabar du trečdaliai šešėlyje uždirbtų pinigų išleidžiami legaliai,” – kalbėjo Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.
Diskusije aptarta ir dabar viena su grynųjų atsisakymu susiijusi problema – ekspertai pažymėjo, kad mažėjant grynųjų, mažėja vartotojų privatumas, kiekvienas finansinis judesys gali būti susekamas. Vytautas Žukauskas pažymėjo, kad pati rinka turėtų pasiūlyti privatumo sprendimus, bankai, nenorėdami prarasti klientų, turėtų pasiūlyti platesnį privatumo užtikrinimą. Bet kuriuo atveju, nuspręsti, kurį mokėjimo būdą pasirinkti, turi ne valdžia, o patys vartotojai.
Daugiau apie diskusiją čia.
