Europos Komisija atnaujino konsultacijas dėl pelno mokesčio bazės apskaičiavimo taisyklių. Nors teigiama, kad įgyvendinus šio pasiūlymo nuostatas tarptautinėms bendrovėms taps daug paprasčiau vykdyti veiklą visoje ES, kyla grėsmė, jog Lietuvos įmonėms smarkiai padidės pelno mokesčio bazė, išaugs mokestinė našta, o pelno mokesčio administravimas pabrangs ne tik bendrovėms, bet ir mokesčių administratoriui.
Pasiūlymu dėl bendrosios konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) siekiama sukurti bendras apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles. Taikydamos BKPMB įmonės ar įmonių grupės, veikiančios keliose ES šalyse, konsoliduotų visą pelną (ar nuostolį) ES viduje ir teikti tik vieną pelno mokesčio deklaraciją. Pagal BKPMB sistemą, nustačius įmonės pelno mokesčio bazę, ji būtų proporcingai padalinta visoms valstybėms narėms, kuriose įmonė vykdo veiklą, pagal formulę, pagrįstą trimis vienodos svarbos veiksniais – turtu, darbu (darbo užmokesčio sąnaudomis ir darbuotojų skaičiumi) ir pardavimais. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.
Iš pirmo žvilgsnio, pasiūlymas atrodo patrauklus – tarptautinėms korporacijoms nebereikėtų sukti galvos dėl skirtingų pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklių ir sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros tvarkos, nes pasirinkus taikyti BKPMB nebereikėtų rengti ir teikti sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodaros dokumentacijos. Tačiau kur slypi pavojai?
Pirma, atnaujintame pasiūlyme dėl BKPMB numatyta, kad jos taikymas bus ne pasirenkamas, o privalomas visoms tarptautinėms korporacijoms. Tai yra, jei įmonė veikia keliose ES valstybėse narėse, ji privalės skaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal naująsias taisykles. Anksčiau teiktame pasiūlyme buvo numatyta, kad taikyti BKPMB galės tik tos įmonės, kurioms tai bus naudinga.
Antra, daugumoje valstybių narių BKPMB būtų platesnė, negu esama nacionalinė pelno mokesčio bazė. Skaičiuojama, jog vidutiniškai ji būtų išplečiama 7,9%. Bendros pelno mokesčio bazės atveju Lietuva, Bulgarija ir Latvija būtų tarp šalių, kurioje pelno mokesčio bazė būtų išplečiama (dėl griežtesnės ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo tvarkos ir t.t.) ir mokestinė našta padidėtų labiausiai. Remiantis modeliavimo rezultatais, didžiosioms įmonėms pelno mokesčio bazė padidėtų apie 5,57%, mažosioms – 6,2%. Mokestinė našta vidutiniškai išaugtų 5,15% didžiosioms kompanijoms ir 4,45% – mažosioms. Lietuvoje įmonių mokestinė našta padidėtų daugiau nei 8%.
Trečia, perėjimas prie BKPMB atsilieps įmonių finansams. 2013 m. „PricewaterhouseCoopers“ atliktame tyrime pateikiami duomenys, kad BKPMB įvedimas, tikėtina, padidintų įmonių vidines sąnaudas (pelno mokesčio apskaičiavimui, informacijos apdorojimui ir t.t.) 5%, išorines sąnaudas (sandorių kainodaros dokumentacijos rengimui, programinei įrangai ir t.t.) sumažintų 22%, o vienkartinės sąnaudos (procesų ir sistemų keitimui, konsultacijoms ir t. t.) vidutiniškai siektų daugiau nei 19.000 Eur. Vertinama, kad išorinės sąnaudos iš esmės sumažėtų atsisakius sandorių kainodaros, tačiau įmonių grupėms nepriklausančios bendrovės jokių reikšmingų sutaupymų neprognozuoja. Atvirkščiai, įmonės turi karčios patirties – ES suvienodinus PVM reglamentavimą išaugo administracinė našta. Sudėtingesnio pelno mokesčio reglamentavimo ir su tuo susijusių sąnaudų padidėjimo įmonės baiminasi ir šįkart. Būtina nepamiršti ir to, kad mokesčių skaičiavimo taisyklės retai būna visiškai suvienodinamos – politiniai kompromisai dažniausiai lemia daugybę išimčių atskiroms valstybėms narėms.
Ketvirta, nors Europos Komisija net neslepia, jog vienas iš BKPMB iniciatyvos tikslų yra padidinti ES šalių biudžetų pelno mokesčio pajamas, ir čia svarbu neapsigauti. Jau minėtas „PricewaterhouseCoopers“ tyrimas atskleidžia, kad dėl lygiagrečiai egzistuosiančių dviejų pelno mokesčio administravimo sistemų (nacionalinės, kuri bus taikoma įmonėms, veikiančioms tik Lietuvoje, ir BKPMB, kuri bus taikoma tarptautinėms bendrovėms), Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio administravimo sąnaudos išaugs 25% arba 1,5 mln. Eur per metus. Tuo tarpu valstybės pajamos iš pelno mokesčio padidėtų vos 0,15% arba 377.000 Eur.
Galiausiai, būtina nepamiršti, jog BKPMB įvedimas iš esmės sumažins ES šalių konkurenciją mokesčių srityje. Šią konkurenciją kaip žalingą mato tos valstybės, kuriose pelno mokesčio tarifai yra aukščiausi, tačiau galimybė pasirinkti šalį su patraukliausia mokesčių sistema tikrai neatrodo „žalinga“ verslui. Neatsitiktinai didelius pelno apmokestinimo tarifus taikančios šalys jau šiandien ragina žaboti ir konkurenciją tarifais.
Su robinhudišku įkarščiu prieš porą savaičių Europos Parlamente vykusiuose debatuose buvo diskutuojama dėl tarptautinių korporacijų veiklos optimizuojant mokesčius Liuksemburge, Kipre ir kitose šalyse, tačiau panašu, kad pagrindiniai šio mūšio pralaimėtojai bus būtent naujosios ES valstybės narės, kurių taikomų mokesčių sistemų patrauklumas sumažės. Neatsitiktinai Lietuva laikosi rezervuotos pozicijos dėl BKPMB. Svarbu, ir toliau kelti klausimus Briuselyje dėl BKPMB poveikio ES konkurencingumui, kaip tai nuosekliai daro Airija ir Didžioji Britanija.
